To report about a stranded seal or other animals call emergency #112.

Visitor services: +370 659 61 497, info@muziejus.lt
Educational activities: +370 659 21 932, edukacija@muziejus.lt
Requests, invitations, documents should be sent to – ljm@muziejus.lt
E.shop – shop@muziejus.lt

Lithuanian Sea Museum
Registration code: 190464695
VAT code:  LT904646917
Address: Smiltynės str. 3, LT-93100 Klaipėda, Lithuania

Beatričė Butkutė
Coordinator of Educational Programmes (Baltic Sea Animal Rehabilitation Centre)
b.butkute@muziejus.lt

Activities of the Baltic Sea Animal Rehabilitation Center

Lietuvos jūrų muziejaus komplekso dalis, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – svarbus ne tik muziejui, Klaipėdai ir ne vien tik Lietuvai, bet ir visoms šalims, turinčioms priėjimą prie Baltijos jūros. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre yra slaugomi  ir gydomi nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėję ruoniai, paukščiai. Čia vykdoma jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo programa, visuomenės švietimas bei edukacija.
Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus bei ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti atgal į gamtą. Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija. Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų. Jau dabar galime stebėti, kaip dėl žmonių veiklos kenčia Baltijos jūros gyvūnai.

Ruonių jaunikliai gelbstimi jau 30 metų
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Viena pagrindinių to priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, plastiko ar chemine jūros tarša. Paskutiniu metu jaučiama ir didelė  klimato kaitos įtaka.
Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Tačiau muziejininkai iki šiol ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų. Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų yra jiems įrengtos dvi vonios.

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai sutinkami Lietuvos pakrantėje. Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė. Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 tūkst. šios rūšies individų. Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ruonių.

Žmogaus veikla keičia Baltiją
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra – ji tampa nepalanki gyvūnams.

Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje. Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui. Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia – 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno. Jeigu ruoniukai tiek svorio neprisiaugina, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos, kad jie galėtų patys savarankiškai plaukioti ir maitintis. Jūra uos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiais metais tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.

Padės moksliniai tyrimai
Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti gaišenas yra labai svarbu, nes tik taip galima sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose, kuriais remiantis kuriama visa įstatyminė aplinkosaugos bazė.

Šie tyrimai svarbūs ir dėl to, kad taip sužinoma ne tik apie Baltijos jūros būklę, bet ir apie ruonių populiacijos sveikatos būklę, jų mirties priežastis. Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę. Europos sąjungos standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai.


Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas, todėl jis labai darniai įsilieja į lengvai pažeidžiamą Kuršių nerijos gamtovaizdį.

Pagrindinio želdinto stogo plotas yra 510 m2, kiti apželdinti stogai apims 200 m2 plotą. Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi – atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris – net 280 m3. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.


Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras atlieka dvigubą funkciją: jame ne tik gydomi ruoniai ir kiti jūros gyvūnai, bet ir įkurta savaiminio pažinimo edukacinė ekspozicija „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“.
Ekspozicijos koncepciją ir turinį parengė muziejaus Edukacijos skyrius kartu su biologais Vaida Surviliene, Sauliumi Karaliumi ir Arūnu Grušu. Vizualinį sprendinį sukūrė kūrybinė studija DADADA, o įgyvendino – UAB „Šmikis“.

Ekspozicija siekia supažindinti lankytojus su priežastimis, dėl kurių gyvūnai patenka į šį centrą bei pasiūlyti sprendimo būdus, kuriant saugesnį, tvaresnį ir švaresnį pasaulį. Tai atspindi ir jos pavadinime „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“. Ekspozicija ir jos baldai buvo sukurti iš plokštės, pagamintos iš 100% atliekų, pakuočių bei vandenynuose ir jurose surinkto mikroplastiko. Stalviršių plokštės pagamintos iš perdirbtų jogurto indelių, regeneruotų medicinoje nebenaudojamų įrenginių ir pan. Šios plokštės derintos su faneros atraižomis, grūdintu stiklu. Net kėdės centre yra antrinio panaudojimo – senoms kėdėms suteiktas antras gyvenimas tiesiog aptraukiant jas nauju audiniu.

 

Small steps – big impact!

Small changes in our daily lives can have a big impact on the environment we live in. We invite you to contribute to a more sustainable world! Here are some simple ways we can all be more responsible.

Switch off lights and appliances when you are not using them
- Finished work? Switch off your computer, monitor and other unnecessary electrical devices.
- If there are no people in the room, the lights are also unnecessary.

Let's sort the right way!

- The sorting boxes are waiting for you – paper, plastic, glass and mixed waste all have their place.
- If you're not sure where to put certain waste, check the signs on the bin.

Use reusable cups and drinks

Plastic is a challenge, but we can reduce it!
Do you have a reusable cup or water bottle? Let's get in the habit of using reusable containers and help reduce waste! One water bottle can replace up to 167 plastic bottles a year and one reusable cup can replace up to 500 disposable cups. 

Print responsibly

Print only the documents you need and use duplex printing. Use digital documents – they save time and paper.

 

Let's choose more sustainable transport

- If possible – walk, cycle or take public transport to work.
- Travel with your colleagues – you'll not only share travel costs, but also the conversations!

Let's plan meals responsibly

- Let's bring lunch in reusable containers. That way we avoid disposable packaging.
- If you have food left over, share it with your colleagues – less food will go to waste.

Every drop matters

Let's remember to turn off the taps and wash the dishes responsibly – don't waste water. Small actions make a big difference.
 

Let's develop our responsibility! 
Share sustainable ideas with colleagues. Do you have any tips or stories about how you yourself are contributing to sustainability? Share them on the intranet or in meetings. Join our sustainability challenges and initiatives!

Every step counts!
Let's be an example not only for ourselves, but also for others. Sustainability starts with all of us, and small everyday actions can make a big difference.
We invite you to do your part! If you have ideas on how we can be more sustainable, please contact us at ljm@muziejus.lt