Linijos
Jūros ir Lietuva 793–1918 m.
Nauja ekspozicija intriguoja jūrinės istorijos puslapiais

Lietuvos jūrų muziejus kviečia lankytojus susipažinti su nauja ekspozicija „Jūros ir Lietuva: 793–1918 m.“ Ekspozicija – moderni, vizualiai itin patraukli ir pilna egzotiškų faktų. Daug kas, pamatęs vien ekspozicijos pavadinimą, klausia, ar ne klaida, gal turėjo būti 1793 m.? 

Ekspozicija aprėpia beveik 1000 metų

Ekspozicija aprėpia beveik 1000 metų
Ekspozicija tikrai aprėpia beveik tūkstančio metų laikotarpį, joje surinkti ir pateikti jūrinės istorijos epizodai, atspindintys žemių ir genčių ar tautų, susijusių su Lietuva, patirtis.
Pasak istoriko, iki XX a. ir aplinkybės, ir visuomenės mentalitetas nebuvo palankios kurti jūrinę Lietuvos tapatybę.
–  Praeityje būta tik pavienių jūrinių epizodų, pastangų išsiveržti iš sausumos, – sako dr. Dainius Elertas. – Tačiau mažai pažinti istorijos puslapiai gali tapti įkvėpimo šaltiniu stiprinant jūrinės valstybės bruožus ir dabartyje.
Ekspozicija yra įrengta autentiškoje Nerijos jūrinio forto kaponierėje, kuri leidžiasi iš kiemo žemyn link apsauginio griovio. Patalpa – nedidelė ir nedėkinga ekspozicijai, juolab, kad itin svarbu buvo nepažeisti ir paveldinių savybių. Tačiau ekspozicijos kūrėjai sėkmingai įveikė šį iššūkį ir panaudojo nepatogumus kaip stiprinančią raiškos priemonę.

Pasakojimas pradedamas nuo 1918 metų ir, atrodo, natūraliai, gilėjant kaponierei, leidžiamasi į istorijos gelmę per carinės Rusijos valdymo laiką, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, baroką, renesansą iki viduramžių ir vikingų laikų. Čia pateikiami intriguojantys pasakojimai apie vikingų laikus ir kovas, nes VIII–XIII a. dabartinės Lietuvos teritorijos šiauriniame ir vakariniame pakraštyje kovėsi, prekiavo, dalyvavo kuršiai, žemgaliai, skalviai, sembai. Paskutiniai Baltijos vikingai–kuršiai vertėsi piratavimu dar XIII a.
XV–XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė teikė miško ir žemės ūkio produkciją Vakarų Europos rinkai. Lietuviški javai, jautiena, pluoštas, mediena užtikrino didžiųjų miestų plėtrą, didžiuosius geografinius atradimus, didžiąją pramonės revoliuciją.
XIX a. jūra atrado lietuvius kitose valstybėse – Prūsijos karalystėje / Vokietijos imperijoje ir Rusijos imperijoje. Pajūrio gyventojai žvejojo jūroje ir tarnavo kitų šalių laivynuose. Irklavimo ir buriavimo sporto džiaugsmai patirti plazdant svetimoms vėliavoms.

Nuo prekybos žmonėmis iki naro kostiumo išradimo
Dr. Dainius Elertas žinomas kaip istorijos tyrinėtojas, gebantis iškelti į pažinimo paviršių intriguojančius ar net egzotiškus faktus. Ekspozicija pasakoja ir apie prekybą žmonėmis, kai lietuvės moterys būdavo parduodamos ir į Rytus, ir į Skandinavijos šalis, susipažįstame su itin spalvinga XVII a. Kristupo Arciševskio iš Biržų asmenybe. Po karo studijų Kristupas Arciševskis pasilieka Olandijoje ir susidomėjęs vandens inžinerija, sukonstruoja pirmąjį kietą naro kostiumą, kurį ir išbando, praleisdamas net keletą valandų po vandeniu. Spėja jis pasireikšti ir Pietų Amerikoje, kaip konkistadoras. Portugalai patiki jam dideles pajėgas, jis pastato Brazilijoje net keletą fortų ir siūlo LDK Pietų Amerikoje koloniją steigti, nes indėnai turi daug aukso, kuris padėtų karaliui išlipti iš skolų.
Ekspozicijos atmosferą kuria ir scenografiniai elementai. Jos vizualinio sprendinio autoriai – UAB „Abrakadabra dirbtuvės“.
Tačiau svarbiausi joje, be abejo, yra eksponatai. Čia pamatysite unikalų XVII a. alaus bokalą, jo analogas saugomas Kopenhagoje. Bokalas ypatingas, nes jo dugnas – gryno švino, todėl jis neslysta laive nuo stalo. Bokalas buvo  rastas Lietuvos pajūryje. Jis gali būti ir iš nuskendusio laivo jūros bangų išmestas į krantą.
Išskirtinis eksponatas yra ir kompasas medinėje dėžutėje, pagamintas anglų kilmės meistro. Išlikę spaudai rodo, kad jis ir pagamintas, ir sertifikuotas buvo Klaipėdoje. 
Ne mažiau įdomi ir vertinga yra modelių laivų kolekcija, atspindinti jų tipus bei istorinę kaitą.


Alfonso Mažūno nuotr.