Lietuvos jūrų muziejuje išgydytas žieduotojo ruonio jauniklis rytoj bus paleistas į Baltijos jūrą nuo kranto.
„Laukėme stipresnio vėjo, – sako dr. Žilvinas Kleiva, veterinarijos gydytojas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas. – Tuomet priekrantėje žvejai nebestato tinklų, kurie būtų pavojingi paleistam ruoniukui.“
Istorija prasidėjo birželio 12 dieną, kai į Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą iš Palangos pakrantės buvo atgabentas itin retai Lietuvos pakrantėje sutinkamo žieduotojo ruonio (Pusa hispida) jauniklis. Patelė buvo prastos būklės: dehidratavusi ir svėrė kur kas mažiau, nei turėtų – tik 12,6 kg. Žieduotieji ruoniai yra mažiausi Baltijos ruoniai, o jų jaunikliai ypač pažeidžiami.
„Šios ruoniukės pasirodymas mūsų pakrantėje yra netikėtas, – pasakoja dr. Žilvinas Kleiva. – Žieduotieji ruoniai prie Lietuvos krantų pastebimi itin retai. Paskutinį kartą toks ruonis mūsų pakrantėje rastas prieš tris dešimtmečius, tačiau tuomet gyvūnas jau buvo žuvęs žvejų tinkluose.“
Ir šio jauniklio būklė buvo labai prasta. Tyrimų metu nustatyta diafragmos plyšimas. Diagnozuoti traumą ir gydyti ruoniukę padėjo veterinarijos klinika „8 drambliai“: buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir operacija, kurios metu susiūta diafragma. Profesionali specialistų priežiūra, individualiai pritaikytas gydymas ir intensyvi slauga padėjo mažajai pacientei sustiprėti: ji išmoko savarankiškai maitintis žuvimi ir pasiekė gyvenimui jūroje būtiną svorį. Dabar ji sveria daugiau nei 30 kilogramų ir savo forma primena gerą cepeliną.
Smiltynės pakrantėje ruonis bus paleistas į jūrą su specialiu palydoviniu siųstuvu.
„Kadangi žieduotieji ruoniai mūsų krante yra išskirtinė retenybė, šis siųstuvas taps svarbiu duomenų šaltiniu mokslininkams, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkė, UNESCO tarptautinį apdovanojimą už Baltijos pilkųjų ruonių tyrimus pelniusi Laura Lupeikaitė-Kuncienė. – Jis leis realiu laiku sekti išgelbėtos ruoniukės migracijos kelius ir adaptaciją natūralioje aplinkoje. Tai unikali galimybė sužinoti, ar į mūsų pakrantes užklydę šiauriniai ruoniai geba savarankiškai surasti kelią atgal į savo gimtąsias buveines Botnijos, Rygos ar Suomijos įlankose.“
Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre kasmet išgelbėjama dešimtys Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių, tačiau žieduotojo ruonio pasirodymas mūsų platumose yra neeilinis reiškinys. Ši rūšis gyvybiškai priklauso nuo patvaraus ledo ir sniego pusnių, todėl pagrindinės jos populiacijos gyvena Baltijos šiaurinėje dalyje. Lede patelės išsikasa urvus, kuriuose atsiveda jauniklius. Ten jie yra saugūs ir nepastebimi aplinkoje. Kai ledo dangos nėra, jaunikliai tampa itin pažeidžiami. Ši rūšis yra sėslesnė, rečiau keliaujanti, nei pavyzdžiui pilkieji ruoniai. Atviros Lietuvos smėlio pakrantės šiems gyvūnams nėra būdinga buveinė.
Lauros Lupeikaitės-Kuncienės teigimu, birželį mūsų pakrantėje atsidūręs jauniklis buvo pavienis, vėjo ir srovių atneštas gyvūnas. Tai, kad jį pavyko laiku rasti, pristatyti į reabilitacijos centrą ir visiškai išgydyti, specialistai vadina didele sėkme ir svarbiu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos rezultatu.
Lietuvos jūrų muziejus ruonių jauniklius reabilituoja jau 36 metus. Pastaraisiais metais kasmet globojama daugiau nei 20 nusilpusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Žieduotojų ruonių jauniklis globotas pirmą kartą. Ruoniukais muziejui rūpintis padeda „Lidl Lietuva“ ir Aplinkos ministerija.