„Po muziejaus burėmis“ – tai Lietuvos jūrų muziejaus metraščio leidinys, kuriame publikuojami muziejaus darbuotojų straipsniai, istorinės apžvalgos, parodų pristatymai ir muziejininkų veiklos kronika, atspindintys muziejaus veiklą ir jūros kultūros paveldą.
„2010 m. pasirodė pirmasis Muziejaus metraščio „Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika“ numeris. Per dešimtmetį išleidome 5 numerius, kuriuose dalijomės sukaupta patirtimi. Per tiek metų nežymiai kito leidinio struktūrinės dalys, skyrėsi apimtys, bet esminiai dalykai liko – leidiniu pristatome muziejuje vykdomą mokslinę veiklą, muziejininkų darbus ir svarbiausius įvykius. Šeštasis numeris – ypatingas, nes žymi naują metraščio formą – nuo šiol muziejaus metraštis visiems laisvai prieinamas el. leidinio forma muziejaus svetainėje.
2019-ieji sukrėtė visą muziejaus bendruomenę Laivybos istorijos skyriaus vedėjo, istoriko, tradicinės Kuršių marių burvaltės „SüD. 1“ kapitono Romaldo Adomavičiaus netektimi. Liepos 2-ąją iš Pilies uosto kurėnu „SüD. 1“ išplaukęs pasitikti „Nacionalinės ekspedicijos“ įgulos, kapitonas iš Kuršių marių nesugrįžo... Mums liko Romaldo Adomavičiaus atlikti dideli ir svarbūs darbai, parašytos knygos, sukaupta medžiaga ir pavyzdys kantraus ir kruopštaus darbo „įjūrinant Lietuvą“.
Nūdienos aktualijos veikia ir muziejaus mokslinę veiklą. Šiame metraščio numeryje net du straipsniai apie karantiną. Dainiaus Elerto pasakojimas apie Klaipėdos uosto karantino stotį ir Klaipėdos universiteto istorijos ir archeologijos krypties doktorantės Mildos Kontrimės straipsnis apie Karantino punktus istorijos puslapiuose.
Muziejinę–mokslinę (moksliniai tyrimai, susiję su muziejaus rinkiniais, tarp jų – ir laikomais gyvūnais, eksponatų kaupimas, jų saugojimas) veiklą metraštyje pristato keletas muziejaus specialistų straipsnių. Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjo Dr. Edvino Ubio straipsnis apie Šventosios uosto pirklius ir jų gyvenseną XVII ir XVIII a. sandūroje. Metraščio skaitytojų laukia (Ne)paprasti pasakojimai apie XVI a. jūrų keliones, kuriais dalijasi muziejaus istorikas ir Klaipėdos universiteto istorijos ir archeologijos krypties doktorantas Dainius Elertas. To paties autoriaus ir išsami aprūpinimo žuvimi kasdienybėje XVI a. studija, parengta išanalizavus 1555–1564 m. ir 1568–1575 m. Kauno tarybos bei 1561–1564 m. Kauno vaito knygų duomenis.
Aktyvi delfinų terapijos skyriaus specialistų veikla pristatoma skyriaus vedėjos dr. Brigitos Kreivinienės apžvalgoje apie patirties sklaidą JAV Hipokrato sveikatos institute ir vyresniosios specialistės Vaidos Vaišvilaitės straipsnį apie Rėzeknės technologijų akademijoje vykusią 13-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „VISUOMENĖ. INTEGRACIJA. ŠVIETIMAS“.
Delfinariumo gyvūnų priežiūros skyriaus gyvūnų treneris-biologas Ramojus Silavas dalijasi sukaupta gyvūnų treniravimo patirtimi – šįsyk pristatomas antrinio skatinimo (Secondary reinforcement) metodas. Akvariumistikos srities mokslinė veikla pristatoma Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus specialisto dr. Artūro Skabeikio straipsniu apie Juodažiočio grundalo reikšmę plėšrių žuvų mityboje Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje.
Muziejaus rinkinių politikos bei rinkinių pildymo 2019 metais apžvalga – vyriausiojo muziejaus fondų saugotojo Romualdo Adomavičiaus straipsnyje rubrikoje „Eksponatai pasakoja“.
– metraščio „Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika“ Nr. 6 pratarmė