Išskirtinė paroda „Irklais per Atlantą“!
Darbo laikas ir bilietai: www.ljm.lt
2022–2023 m. keliautojas kaunietis Aurimas Valujavičius irkline valtimi „Lituanica“ per 120 dienų perplaukė Atlanto vandenyną. Be jokios palydos nuo Ispanijos Ajamontės uostelio iki Majamio (JAV) vienas irkluodamas įveikė 8 734 km atstumą Parodoje „Irklais per Atlantą“ eksponuojama jau legendine tapusi valtis ,,Lituanica“ bei daiktai, kurie šios kelionės metu buvo keliautojui buvo gyvybiškai būtini.
Aurimas Valujavičius: „Buvo toks noras įeiti į istoriją. Savo gyvenimą panaudoti kam nors reikšmingam. Tegu ir mirti dėl savo svajonės, nei biure paslysti ant banano žievės ir nusisukti sprandą. Mirties valandos nesirenkame, bet galime rinktis, dėl ko mes gyvename. Aš gyvenu dėl iššūkių, dėl to, kad šiaip sau neiššvaistyčiau gyvenimo.“
Atvirumas jūrai – tai vyriškumo simbolis. Nes joje gyvenimas visai kitoks. Joje mažai kas nuo tavęs priklauso – arba leidžia praplaukti, įveikti, arba – ne...
Parodoje pristatomi ir kiti lietuvių vandens žygiai: tragiškai pasibaigęs 1994 m. Gintaro Paulionio plaukimas irkline-burine valtimi per Baltiją, pergalingas 1999 m. Vytauto Žalio, Audroniaus Skurvydo ir Vytauto Germanavičiaus irkline baidare „Baltoscandia“ Baltijos įveikimas bei 2010 m. Pauliaus Paulionio, Mariaus Norvaišos ir Domanto Laukevičiaus kelionė trimis vienvietėmis baidarėmis maršrutu Klaipėda–Gotlando sala (Švedija)–Elando sala (Švedija).
Paroda įgyvendinta gavus Lietuvos kultūros ministerijos finansavimą.
A. Mažūno nuotrauka
Parodoje pristatomos fotografo nuotraukos iš Arkties ir Antarkties. Susipažinkite su atšiauriausiomis pasaulio vietomis ir pabandykite atsakyti į klausimą: kiek dar turime laiko?
Šaltos, nepažįstamos ir kartu stebinančios savo grožiu bei paslaptingumu – tokios yra Arktis ir Antarktis, du priešingi pasaulio poliai, kuriuose susitinka ekstremalios oro sąlygos ir unikalios gyvybės formos.
Dvi atšiaurios priešybės – Arktis ir Antarktis – mums primena gamtos didybę bei jos išsaugojimo svarbą planetos ekosistemai. Šios unikalios vietos taip pat yra labai pažeidžiamos žmogaus veiklos ir klimato kaitos. Tai kelia grėsmę ne tik šių regionų, bet ir viso pasaulio ekosistemai.
Apie autorių
Christianas Clauwersas yra belgų fotografas, tyrinėtojas, poveikio aplinkai reporteris, rašytojas. Jis tyrinėja poliarinius regionus ir vandenynus, įskaitant ir keletą atokiausių planetos salų, daugiausia dėmesio skirdamas žmogaus ir gamtos santykių bei konfliktų dokumentavimui.
Studijavo politikos mokslus Antverpeno universitete ir globaliąją vadybą Antverpeno vadybos aukštojoje mokykloje.
Vėliau tyrinėtojas nusprendė skirti visą savo gyvenimą tam, kad įkvėptų žmones fiksuodamas nepaliestą gamtą ir vietos bendruomenes, kurioms gresia pavojus dėl klimato kaitos. Christianas Clauwersas daugiau nei 9 metus kovoja prieš klimato kaitą, keletą kartų vyko tyrinėti tiek Šiaurės, tiek ir Pietų ašigalius. Jis fotografavo penkiuose vandenynuose ir prisijungė prie kelių tarptautinių mokslinių komandų, fiksuodamas gamtos grožį ir žmogaus jai daromą žalą.
Daugybės paskaitų ir konferencijų metu Christianas įkvepia ir dalijasi savo darbu su lyderiais, jaunimu, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslininkais ir kitais įtakingais asmenimis, siekdamas stiprinti sąmoningumą. Christianas tiki fotografijos galia, parodydamas, kam kyla pavojus, atskleisdamas žmogaus veiklos pasekmes, visa tai dokumentuodamas, liudydamas, užfiksuodamas.
https://www.clauwers.com/
Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma tyli kova, kurią gyvūnai priversti išgyventi dėl didėjančios triukšmo taršos mūsų jūrose ir vandenynuose. Menininkė sukūrė spalvingomis spektrogramomis vizualizuotus garsus bei garsovaizdžius, kurie parengti iš Klaipėdos uosto garsų įrašų, surinktų bioakustikos mokslininko dr. Donato Bagočiaus.
Madeleine Popkin sako kviečianti lankytojus pabūti Baltijos jūros gyvūnų kailyje.
– Tyrinėdami parodą įsivaizduokite, kad gyvenate jūroje, bandote orientuotis ir bendrauti su gentainiais gaudžiant povandeninio triukšmo chaosui, – tokį raktažodį parodos pažinimui siūlo jauna menininkė. – Patirkite, su kokiais iššūkiais Baltijoje susiduria paprastosios jūrų kiaulės ar pilkieji ruoniai? Ar galime juos suprasti ir rasti būdų sušvelninti triukšmo taršą jūrų ekosistemose?
Madeleine paveiksluose vaizduojama kolektyvinė jutimų perkrova, kuri atsiranda, kai organizmo pojūčiai patiria pernelyg didelį aplinkos dirginimą. Pasak menininkės, tai antropogeniniame amžiuje patiria visa gyvybė. Bendradarbiaudama su klimato ekspertais, ji stengiasi vizualizuoti gyvūnų, senųjų populiacijų ir ekosistemų patirtis, įkvėpdama mus visus keistis ir siekti tvaresnės ateities.
Daug dėmesio skiriama paprastajai jūrų kiaulei, mažajam Baltijos banginukui, kurių liko mažiau nei 500. Jos sparčiai nyksta, todėl būtina spręsti grėsmę šiems protingiems ir socialiems gyvūnams keliančias problemas, įskaitant ir triukšmo taršą. Paprastosios jūrų kiaulės orientuojasi ir bendrauja echolokacijos pagalba, todėl jas ypač veikia žmogaus veiklos keliamas triukšmas.
Paprastosios jūrų kiaulės gyvena ir jauniklius augina sekliuose vandenyse (20–200 m), o tai – akustiškai labiausiai užterštos teritorijos. Plaukiodamos ir ieškodamos maisto jos bendrauja tarpusavyje, skleisdamos nuolatinius aukštojo dažnio garsus, kurie primena spragsėjimą, toks dažnis yra per aukštas, kad žmonės išgirstų. Kai daug triukšmo, jūrų kiaulėms sunku girdėti vienai kitą ir rasti maisto, o tai mažina galimybes išgyventi.
Madeleine Grace Popkin yra tarpdisciplininė menininkė – tapytoja, skulptorė, performansų autorė, – gyvenanti Čapel Hilyje, Šiaurės Karolinos valstijoje, JAV. Muziejuje eksponuojamus kūrinius sukūrė praeitą vasarą Tarptautinė menininkų rezidencijoje „Palangos dailė“. Menininkė analizuoja informacijos pertekliaus ir mūsų rūšių santykio su gamta problematiką, daugiausia dėmesio skiria klimato pokyčiams. Baigė dailės studijas Kornelio universiteto Architektūros, meno ir planavimo koledže. Madeleine įkvėpimo šaltinis – gamta ir istorija, ypač šalia žemyno nykstančios salos bei nerijos. Mokslinę informaciją ji perteikia per intuityvią juslinę patirtį, pabrėždama unikalią meno galią perduoti gyvybiškai svarbią gamtos žinutę.
Paroda eksponuojama – 2023 09 22–2024 09 22
100 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukakčiai! Lietuvos karinių jūrų pajėgų tradicija užsimezgė tarpukariu, o rėmėsi šimtmečių patirtimi. Jai išsiskleisti padėjo 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Respublikos. Įvairių šalių jūrininkų šaltųjų ginklų istorijos leidžia atversti lietuviškus puslapius, rasti sąsajų su tradicijos ištakomis.
Liūto, kriauklės ir inkaro simboliai puošia daugelį jūrininkų šaltųjų ginklų. Liūtas įkūnija drąsą, kilnumą, galią. Kriauklė – piligrimystės kelionę, link vieno tikslo vedančių kelių begalybę, kūrybiškumą ir intuiciją. Inkaras primena pastovumo svarbą ir teikia viltį. Minėtų savybių ir siekių jūrų karininkams linkima iki šiol.
