Raštijos rinkinyje kaupiami dokumentai ir spaudiniai, susiję su laivybos istorijos įvykiais, jūros verslais, žmonėmis. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro tarpukario Lietuvos laivyno kūrimo, jūrų prekybos, jūrininkų asmeninių archyvų medžiaga.

1990–1998 metais įvairiais keliais į Lietuvos jūrų muziejų keliavo siuntos su archyvine medžiaga, pažymėta spaudais „Kapitono R.Vilko marinistinis archyvas“. Paskutinė archyvo dalis muziejų pasiekė jau po R. Vilčinsko–Vilko mirties 2001 metais. Archyvą sudaro įvairi medžiaga: tarpukario dokumentų originalai ir kopijos, iškarpos iš įvairios spaudos apie Lietuvos jūrininkus, susirašinėjimas su įvairiais asmenimis bei institucijomis, knygos bei periodiniai leidiniai. Vienas vertingiausių eksponatų – Teodoro Reingardo atsiminimų originalus rankraštis, rašytas pieštuku ant kalkinio popieriaus, arba kitoje prirašytų lapelių pusėje. Reikšminga archyvo dalis – R. Vilko susisteminta medžiaga Lietuvos jūrų ir upių laivynų istorijai bei jo straipsniai šia tema.

Inžinieriaus Romualdo Dačinsko archyvą sudaro medžiaga, susijusi su Klaipėdos ir Šventosios uostų istorija. Greta jų yra pavienių XIX a. pab.–XX a. pr. dokumentų.
Jūrų kapitonas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Juozas Karvelis atstovauja Tarybų Lietuvos laivyno kartai. Atkūrus nepriklausomybę, jis prisidėjo prie Lietuvos jūrininkų sąjungos atgaivinimo. Šio kapitono sukauptas dokumentų rinkinys – vertingas jūreivių kasdienybės XX a. 7–9 dešimtmetyje liudininkas. Perduoto archyvo dalį sudaro dokumentai, atspindintys sudėtingą laikotarpį, kuomet laivyno valdymas iš SSRS perėjo Lietuvai. Archyve daug dokumentų, susijusių su Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrimu. Kita medžiaga – įvairūs įstatymų, teisės aktų projektai, rodantys jūrinės savimonės raidą Lietuvos įstatymų leidyboje.

Šiuo metu raštijos rinkinyje yra virš 6000 tūkstančių eksponatų. Unikali medžiaga tiriama, publikuojama, skaitmeninama.