Profesorius Kazys Pakštas dar tarpukariu sistemiškai plėtojo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės idėją. Labiausiai išgarsėjęs dėl egzotiškos idėjos perkelti Lietuvą į palankesnio klimato šalis, pamirštama tai, kad jis studijavo JAV, Šveicarijoje, buvo tuometinio moderniausio mokslo priešakyje. Ir viena iš pagrindinių minčių buvo jūros, kaip geopolitinio faktoriaus svarba. Lietuva turi kuo labiau ją pažinti, įveiklinti uostą, statyti laivyną, kurti Jūrų departamentą ir pan., nes tai stiprintų šalį ir ekonomiškai, ir politiškai, ir kultūriškai. Jis buvo bene pirmuoju ideologu, labai stipriai kreipusiu žvilgsnį į Vakarus, todėl ir šiandienos kontekste šios mintys yra labai aktualios, nes posūkis į Vakarus gal dar nėra iki galo ir įvykęs. Kalbėdamas apie jūrinę Lietuvą,  jis buvo aprašęs jos kūrimui būtinus 10 uždavinių (žiūrėkite komentare). Faktiškai jie visi įgyvendinami, tačiau kai kuriems dar trūksta įdirbio, pvz.: Šventosios uostas nepastatytas, mokyklinėse programose nėra Lietuvos jūrinės istorijos temos ir nėra Jūrų ministerijos. 
Tarpukariu nerasime kito tokio akademinio pasaulio atstovo Lietuvoje, kuris tiek būtų prisidėjęs prie Lietuvos santykio su jūra suvokimo.  Beje, Kazys Pakštas vienoje paskaitoje yra sakęs, kadangi visa Lietuvos ekonomika natūraliai per  Nemuną gravituoja į Klaipėdą, tai tinkamiausia vieta Lietuvos sostinei ir būtų Klaipėda.
***
Lietuvos jūrų muziejus aukcione yra įsigijęs 1930 m. Kazio Pakšto užrašytų atvirukų, kuriuos jis siuntė į Lietuvą iš kelionių po pasaulį ir nuotrauką, kurioje keliautojas sėdi prie Viktorijos krioklio su Lietuvos trispalve.
Daugiau įdomių istorijų ir eksponatų apie profesorių K. Pakštą: www.limis.lt 
Komentare – K. Pakšto jūriniai uždaviniai. 
Kazio Pakšto portretas – iš Maironio lietuvių literatūros rinkinio.