Distopija – nepageidaujama bei bauginanti visuomenė.

Distopija ar realybė? Kaip turime pakeisti kasdienį savo elgesį, kad jūrų kiaulė galėtų būti linksmiausiu mažuoju banginuku 2050-aisiais?

Įsivaizduokite šiltą vasaros dieną! Šlepsenate basas, mėgaujatės laisve ir staiga pėda pataiko į šviežio asfalto tyrę.  Nelabai malonu, tiesa? O, štai mes, jūrų kiaulės, jau daug metų bandome virškinti naftos produktų liekanas, kurios patenka į Baltijos jūrą iš naftos terminalų. Nafta ir jos produktai  – vienas pagrindinių mūsų jūros teršalų.  
Nafta galima ne tik mirtinai išsitepti. Ją galima apsinuodyti. Kartu su mūsų kasdieniu maistu – žuvytėmis – mes priverstinai prisiragaujam naftos produktų, kurie pasilieka mūsų žarnyne. Neįsivaizduoju, kaip mano skrandis dar vis gali ką nors  virškinti! Stipriai jaučiu, kaip toks naftingas maistas mane nuodija: visuomet skauda galvą, sunku susikaupti medžioklei, taip pat nebegaliu atlikti staigių judesių, nes viskas sukasi aplink. Visuomet buvome labai jautrios triukšmui ir vengdavome laivų skleidžiamų garsų, o dabar garsų vibraciją jaučiame visu savo kūnu, nes ausyse – naftos kamščiai. 
Močiutė pasakojo, kad anksčiau jūrų kiaulės vaikuodavosi kas dveji metai, mūsų giminės būdavo gan didelės. Dabar nuodingi naftos teršalai neleidžia mums susilaukti vaikelių, jei jie per stebuklą atsiranda – valgo mažai ir auga lėtai.  Giminės medžiai nebesišakoja, mūsų vis mažėja, gyvename labai trumpai, nespėjame sulaukti paauglystės. 

Keli faktai apie Jūrų kiaulę Naftoena Pramonida:

Kūno forma: mažai pakitusi, tačiau vidaus organai smarkiai paveikti naftos produktų.
Judėjimas vandenyje: dėl toksinės taršos sunkiau juda, vestibiuliarinis aparatas sutrikęs.
Išvaizda: prie odos prilipusios naftos produktų atliekos.

Mokslininkų komentaras:

Naftos išsiliejimai jūroje turi rimtą ekologinį poveikį. Didžiausia rizika dėl vandens padengimo naftos plėvele yra jūros žinduoliams ir paukščiams, kurie maitinasi vandens paviršiuje ar nardydami. Tai kenkia jų reprodukcijai, augimui, maitinimuisi.