The Baltic Sea Animal Rehabilitation Centre (BSARC)

3.

The socially responsible retail chain Lidl Lietuva contributes to the welfare of seal pups cared for at the Baltic Sea Animal Rehabilitation Centre. The company runs the initiative “High Five for a Seal,” through which more than €200,000 has already been raised to support the Lithuanian Sea Museum’s Baltic grey seal rehabilitation programme. For every reusable shopping bag made from recycled plastic that is purchased, €0.05 is donated to the museum.

The funds raised have helped to save more than 100 seal pups, to purchase tracking transmitters that allow researchers monitor the animals’ behaviour in the sea and to reduce the amount of plastic waste.

Each year, around 20 or more young seals are cared for at the museum’s rehabilitation centre. The treatment of a single seal pup costs about €1,200.

Part of the funds are also allocated to scientific monitoring — the data gathered from transmitters help assess the success of seal rehabilitation and the state of fish stocks in the Baltic Sea. Since the beginning of the project, more than 20 seals equipped with transmitters have been released back into the sea.

 

NEXT ->

 

The Baltic Sea Animal Rehabilitation Centre (BSARC)

2.

Grey seals give birth from late February to early March. They usually have one pup, and only rarely two. Gestation lasts about 11–11.5 months. Newborn pups are 40–75 cm long and weigh around 15 kg. The mother nurses her pup for 17–19 days, during which the pup can gain up to 30–40 kilograms.

At the beginning of March, the Lithuanian Sea Museum receives many calls about grey seal pups washed ashore. People dial 112 to report the location of the seal, its condition and other details that help staff of the museum or other institution reach the weakened animal and bring it to the rescue centre.

Upon arrival, the pups are taken to the animal reception area where biologists or veterinarians examine, clean and weigh them, and also plan further treatment or necessary operations. After the check-up, the animals are moved to the quarantine facilities.

On the wall (“Map of Seal Pups”), there is a stylised representation of the Baltic Sea coast showing the places where the seals were found. Nearby, you can see information boards with brief details about each pup.

What should you do?

  • Don’t drive a seal back into the water.

  • Don’t feed it.

  • Don’t touch it.

  • Keep the pup away from dogs and overly curious people. Let it rest.

  • If possible, wait for specialists from the institutions mentioned above to arrive.

 

NEXT ->

 

The Baltic Sea Animal Rehabilitation Centre (BSARC)

1.

Welcome to the Baltic Sea Animal Rehabilitation Centre (BSARC). The aim of this project is to help conserve the biological diversity of the Baltic Sea. To achieve this, we have created a system that meets the highest standards of modern science and animal care practice.

The main architectural concept is inspired by the idea of “walking through the dunes.” The buildings have a unique shape, and their roofs are designed to resemble coastal dune tops. The vegetation growing on the roofs is characteristic of the coastal zone. To minimise visual pollution, a large part of the Centre’s structure is built underground. As you follow the main path, you will be able to visit the public areas of the BSARC and view the open-air pools for birds and seals.

The BSARC’s multifunctional hall is used for educational purposes, such as seminars, conferences, events and learning activities that promote self-discovery and hands-on experiences.

In this part of the exposition (“Crossings”), you can explore two intersections showing how both global and local processes of environmental changes affect nature. Irresponsible consumption, pollution, various industries and inevitable climate as well as environmental shifts harm the ecosystem of the Baltic Sea and its coasts. Here, you can also discover possible solutions and sources of inspiration to help create a safer, more sustainable and cleaner world — for both animals and ourselves.

 

Please follow the information signs and stay on the designated paths, as many areas of the Rehabilitation Centre are restricted to protect the animals’ health. All facilities are divided into two zones for the staff:

  1. Strict quarantine zone – accessible only to staff responsible for animal care and authorised personnel.
  2. General zone – accessible to all other staff without special permission.

 

NEXT ->

 

LAIVAS: Valčių denis – laive esanti erdvė virš pagrindinio denio, kur dvi laivo valtys laukia savo užduočių jūroje. Iš abiejų bortų, kulkosvaidžių aikštelės pasirengusios, kai pratybos šaukia į veiksmą. Grįžus į krantą, ginklai ramiai grįžta į saugų laivo arsenalą. Šalia kamino esanti ventiliacijos šachta – tai gyvybės srautas, aušinantis galingus variklius apačioje, palaikantis laivo energiją ir ritmą, net kai jūra verda iššūkiais. 

LAIVAS: Baltijos jūra, nors palyginti maža bei sekli, visada buvo patraukli strateginė vieta. Daug kas minavo jos vandenis, norėdami užblokuoti priešo laivus, kad šie negalėtų plaukti. Jos vandenys vis dar slepia daugybę minų. Ne vieną dešimtmetį čia dar bus vykdomos išminavimo operacijos. Aš buvau čia, su savo įgula, saugodamas šią jūrą, valydamas jos kelius.
LAIVO VADAS: Kelionėse į jūrą būdavo visko – ir džiaugsmo, ir nekantrumo, ir iššūkių.
ARTILERISTAS: O dar ilgesys. Ilgesys šeimos ir artimųjų, kai bangos tęsiasi be galo, o krantai atrodo tokie tolimi.
ELEKTROMECHANINĖS KOVINĖS DALIES VADAS II: Dėl nuolatinių gedimų „Sūduvio“ tarnyba buvo sustabdyta. Tačiau jis nebuvo sunaikintas – laivas perduotas Lietuvos jūrų muziejui, jo istorija tęsiasi.
APRŪPINIMO TARNYBOS VADAS: Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie „Sūduvio“ istorijos išsaugojimo. Tai – mūsų istorija. Svajoju apie dieną, kai ateisiu čia su anūkais ir parodysiu jiems: „Čia aš buvau, čia pridėjau rankas.“ Noriu, kad laivas gyventų toliau, kad juo galėtų džiaugtis ateities kartos.
LAIVO VADAS: Mes niekada nepamiršime, kaip jūros bangose mūsų „Sūduvis“ mums šnekėjo. Jis šnekėjo savo jūros sagą – stiprią, nesudaužomą, kaip ir jo įgula. Kapitonas leitenantas Vytautas Šakalis kadaise pasakė: „Sūduvis“ išmagnetinimo niekada nepraeitų, nes įgula geležinė.“ Ir būtent ši įgula, jos stiprybė ir ryžtas, buvo tikrasis laivo variklis.
LAIVAS: Aš galbūt ir nebeplauksiu, bet mano siela – šis geležinis ryšys su įgula – visada liks. Ir net kai mano korpusas stovės ramiai, aš būsiu čia, primindamas apie tuos metus jūroje, apie tuos, kurie su manimi plaukė per bangas ir audras.

LAIVAS: Mano tarnyba baigta.

2021 m. laivas baigė tarnybą ir buvo perduotas Lietuvos jūrų muziejui, kuris, pritaikęs jį muziejinei ir edukacinei veiklai, kviečia visuomenę pažinti laivo ir įgulos narių istoriją. Kiekvienam lankytojui tai unikali proga susimąstyti apie jūrinės valstybės vertę ir prisiminti, jog jūrinė kultūra yra neatsiejama mūsų dalis.

 

Projekto kūrybinė grupė:
Mindaugas Žvirgždys (koncepcijos ir teksto autorius) 
Virginija Rimkaitė (scenarijaus teksto autorė)
Kristijonas Lučinskas (Kompozitorius, garso režisierius) 
Mikalojus Urbonas (pagrindinio veikėjo balsas)
Vitalijus Aleksandravičius (Aprūpinimo tarnybos vadas – laivo bocmanas)
Andrius Kiela (Sistemininkas)
Darius Auškelis (Sistemininkų komandos vadas)
Justas Žaglinskis (Elektromechaninės kovinės dalies vadas I)
Tomas Abromavičius (Elektromechaninės kovinės dalies vadas II)
Edgaras Padimanskas (Virėjas)

LAIVAS: Tiltelis yra aukščiausioje pozicijoje esantis vienas iš laivo denių, kurioje įprastai jūrinį budėjimą (vachtą) vykdo vachtos karininkas ir signalininkas. Šiame denyje buvo išdėstytos navigacinės priemonės bei įranga, pabūklo vizirinė kolonėlė, įrengtos tarnybos vietos tiltelio personalui.
LAIVO VADAS: Po modernizacijos „Lindau“ klasės laivuose tiltelis tapo atviro tipo. Atviro tipo denis jūreiviui – tai vieta, kur susitinka žmogus ir jūra. Čia vakaro vėjas glosto skruostus, o dienos, nakties, lietaus ir sniego iššūkiai tampa kasdienybe. Jūreivis ne tik stebi navigacinius prietaisus, bet ir patiria tikrą jūrinio gyvenimo dvasią. Kiekviena akimirka tiltelyje, stebint vairo kampą ar koreguojant ugnį, primena, kad jūra ne tik baugina, bet ir švelniai apkabina savo nuolatiniais iššūkiais.

LAIVAS: Laive gyvavo ir daugybė nerašytų tradicijų, kurios stiprino įgulos ryšius ir kūrė savitą dvasią. Viena tradicija buvo susijusi su tiltais. Priešais save ir jūs matote tiltą. Jei praplaukiant juo pasitaikydavo pravažiuojantis traukinys, greitosios pagalbos automobilis ar kita specialiųjų tarnybų transporto priemonė, budintis karininkas likdavo įgulai šį tą skolingas. (Pauzė) O, tu kol čia stovi ar pasisekė tau ar likai skoloje? Smulki tradicija, kuri primindavo, kad net griežtų pareigų pasaulyje yra vietos netikėtumams ir broliškam juokui. 

Foninis garsas: kviečia vieną iš įgulos narių ,,Signalininkų komandos vadui vachtai pasiruošt. Kartoju: signalininkų komandos vadui pasiruošt“.

SIGNALININKŲ KOMANDOS VADAS (AKUSTIKAS): Stovėdamas tiltelyje, signalininkas tampa jūros budėtoju, dieną ir naktį budriai stebėdamas horizontą. Stebiu aš laivus, matau, kaip jie tolsta ar artėja, ieškau nepastebimų kliūčių, kurios gali slėptis už radaro ribų. Aš tarsi jungtis su praeitimi, kai pirmieji jūreiviai neturėjo radarų ir pasikliovė tik savo akimis ir instinktais. Signalininkas ne tik žvelgia į jūrą, bet ir kalbasi su ja – naudodamas Morzės abėcėlę, šviesos signalai, vėliavos, kurios visada turi būti paruoštos, švarios ir pasirengusios perduoti žinią.

Foninis garsas: ,,Tavo budėjimas baigtas‘‘.

LAIVAS: Vykdant minų medžioklę nakties metu, visos išorinės šviesos būdavo išjungiamos ir degdavo tik pagrindinės žalios esančios ant stiebo ir laivo šonuose. Kiti laivai jau iš tolo galėdavo matyti ir suprasti, kad šitas laivas vykdo minų paieškos funkciją ir turi prisilaikyti saugaus atstumo ar, esant reikalui, apiplaukti patį laivą.

LAIVAS: Laivo viršutiniame denyje esantis bakas – tai ypatinga erdvė. Čia stovi  40 mm kalibro BOFFORS pabūklas, saugantis laivą ir jo įgulą. Šalia pabūklo – špilis, pasiruošęs išmesti inkarą bet kurią akimirką. Bet bakas – tai ne tik viršutinio denio priekinė dalis, čia visos įgulos rikiuotės vieta, kur jūreiviai stoja petys į petį, žvelgdami į horizontą, laukdami naujų iššūkių. Tai vieta, kur stiprybė susilieja su bendrystės dvasia, kur kiekvienas jūreivis jaučia ryšį su laivu, jūra ir savo bendražygiais.

Foninis garsas: kviečia vieną iš įgulos narių ,,Artileristui darbui su patranka pasiruošti. Kartoju: artileristui darbui pasiruošt“.

ARTILERISTAS: Esu Marius Safonovas, artileristas. Gimęs ir augęs Klaipėdoje, nuo pat vaikystės susijęs su jūra. Mano tėtis buvo jūrininkas, tad šis ryšys natūraliai perėjo ir man. Nors svajojau tapti jūreiviu, pasirinkau kariškio kelią ir dėl to niekada nesigailėjau – jūra man visada buvo artima. Karinių jūrų pajėgų šeimos dalimi tapau, žvelgdamas į uoste praplaukiančius karinius laivus. Po privalomosios tarnybos, nors ir tarnavau sausumoje, pagaliau įgyvendinau savo troškimą tapti kariniu jūrininku. Tai buvo neabejotinas uosto, laivų ir jūrinės atmosferos poveikis, kuris mane traukė nuo mažens.
Mano karjera prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau paskirtas į laivą ,,Sūduvis“ artileristo pareigoms. Mano darbas buvo rūpintis patranka – jos priežiūra, eksploatacija ir valdymas įvairiomis sąlygomis. Patrankos Bofors L70 valdymas tapo mano aistra. Nors tai buvo techninis darbas, jis turėjo ir savo žavesio – šaudyti buvo įdomu, o kiekvienas šūvis reikalavo susikaupimo bei patirties. Pamenu, vieną kartą, kai puikiai atlikome pratybas ir sunaikinome medinės valties imitaciją, mano vadas netikėtai įrėmino patrankos sviedinio atplaišą su medine skiltimi – šią dovaną iki šiol saugau kaip ypatingą prisiminimą.
Savo tarnybą pradėjau 2008 metais ir baigiau 2019-aisiais – visus vienuolika metų praleidau tarnaujant ,,Sūduvyje“. Paskutinė kelionė su šiuo laivu buvo taip pat paskutinė jo istorijoje – po pratybų Taline laivas buvo ruošiamas nurašymui, o mes, jo įgula, buvome perkelti į kitus laivus. Šie vienuolika metų tapo ne tik mano tarnybos dalimi, bet ir mano gyvenimo istorijos svarbia dalimi.

Foninis garsas: ,,Tavo budėjimas baigtas‘‘.

LAIVAS: Po artilerijos šaudymo laivo vadas laive garsiai paleisdavo roko. Taip buvo stengiamasi pakelti kolektyvo kovinę dvasią. Išplaukdami iš paskutinio uosto turėjome ir savo dainą, kurią leisdavome per garsiakalbius. Dažniausiai skambėdavo ,,Ilgas kelias“. O štai išplaukiant iš Klaipėdos uosto dainų pasirinkimas kisdavo priklausomai nuo tos dienos nuotaikos. Pavyzdžiui, neretai iš širdies įgula traukdavo ,,Moja man žuvėdra su koja“.

Foninis garsas: kviečia vieną iš įgulos narių ,,Narams darbui pasiruošti. Kartoju: narams pasiruošt“.

NARAS: Esu Dainius Jurevičius, naras. Mano darbas - gylio paslaptys. Kai panyru į vandenį, jaučiu, kaip pasaulis aplink mane sulėtėja. Po vandeniu viskas įgauna kitokį ritmą – čia laikas teka lėtai, kiekvienas judesys yra svarbus, kiekvienas įkvėpimas jautrus. Mano užduotis – apžiūrėti laivą, patikrinti jo būklę, rūpinuosi laivu.  Neriu į dugną prieš išminavimą, ten, kur akys nebemato, rankos tampa mano akimis, liečiančiomis dugną, bandančiomis suprasti, koks jis – molingas, kietas, akmenuotas ar švelnus. 
Kai ruošiame minų detonaciją, tyliai slystu vandeniu, žinodamas, kad mano rankose – ne tik įgulos, bet ir mano paties saugumas. Vandens šaltis ir tamsa nėra priešai – jie tampa mano sąjungininkais, padedančiais atlikti pareigą. Po vandeniu nėra vietos baimei ar abejonėms, ten telpa tik pasitikėjimas savimi ir savo komanda. Kiekviena akimirka po vandeniu – tai dialogas su stichija, kurioje slypi jūros paslaptis ir mūsų stiprybė.

Foninis garsas: ,,Tavo pareiga atlikta‘‘.

Subscribe to