LAIVAS: Laivo viršutiniame denyje esantis bakas – tai ypatinga erdvė. Čia stovi  40 mm kalibro BOFFORS pabūklas, saugantis laivą ir jo įgulą. Šalia pabūklo – špilis, pasiruošęs išmesti inkarą bet kurią akimirką. Bet bakas – tai ne tik viršutinio denio priekinė dalis, čia visos įgulos rikiuotės vieta, kur jūreiviai stoja petys į petį, žvelgdami į horizontą, laukdami naujų iššūkių. Tai vieta, kur stiprybė susilieja su bendrystės dvasia, kur kiekvienas jūreivis jaučia ryšį su laivu, jūra ir savo bendražygiais.

Foninis garsas: kviečia vieną iš įgulos narių ,,Artileristui darbui su patranka pasiruošti. Kartoju: artileristui darbui pasiruošt“.

ARTILERISTAS: Esu Marius Safonovas, artileristas. Gimęs ir augęs Klaipėdoje, nuo pat vaikystės susijęs su jūra. Mano tėtis buvo jūrininkas, tad šis ryšys natūraliai perėjo ir man. Nors svajojau tapti jūreiviu, pasirinkau kariškio kelią ir dėl to niekada nesigailėjau – jūra man visada buvo artima. Karinių jūrų pajėgų šeimos dalimi tapau, žvelgdamas į uoste praplaukiančius karinius laivus. Po privalomosios tarnybos, nors ir tarnavau sausumoje, pagaliau įgyvendinau savo troškimą tapti kariniu jūrininku. Tai buvo neabejotinas uosto, laivų ir jūrinės atmosferos poveikis, kuris mane traukė nuo mažens.
Mano karjera prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau paskirtas į laivą ,,Sūduvis“ artileristo pareigoms. Mano darbas buvo rūpintis patranka – jos priežiūra, eksploatacija ir valdymas įvairiomis sąlygomis. Patrankos Bofors L70 valdymas tapo mano aistra. Nors tai buvo techninis darbas, jis turėjo ir savo žavesio – šaudyti buvo įdomu, o kiekvienas šūvis reikalavo susikaupimo bei patirties. Pamenu, vieną kartą, kai puikiai atlikome pratybas ir sunaikinome medinės valties imitaciją, mano vadas netikėtai įrėmino patrankos sviedinio atplaišą su medine skiltimi – šią dovaną iki šiol saugau kaip ypatingą prisiminimą.
Savo tarnybą pradėjau 2008 metais ir baigiau 2019-aisiais – visus vienuolika metų praleidau tarnaujant ,,Sūduvyje“. Paskutinė kelionė su šiuo laivu buvo taip pat paskutinė jo istorijoje – po pratybų Taline laivas buvo ruošiamas nurašymui, o mes, jo įgula, buvome perkelti į kitus laivus. Šie vienuolika metų tapo ne tik mano tarnybos dalimi, bet ir mano gyvenimo istorijos svarbia dalimi.

Foninis garsas: ,,Tavo budėjimas baigtas‘‘.

LAIVAS: Po artilerijos šaudymo laivo vadas laive garsiai paleisdavo roko. Taip buvo stengiamasi pakelti kolektyvo kovinę dvasią. Išplaukdami iš paskutinio uosto turėjome ir savo dainą, kurią leisdavome per garsiakalbius. Dažniausiai skambėdavo ,,Ilgas kelias“. O štai išplaukiant iš Klaipėdos uosto dainų pasirinkimas kisdavo priklausomai nuo tos dienos nuotaikos. Pavyzdžiui, neretai iš širdies įgula traukdavo ,,Moja man žuvėdra su koja“.