PROGRAMA

2025 04 09 
17.00 val. Parodos „Baltijos gelmių istorijos“ atidarymas. Parodą pristato Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis. 
17.30 val. Knygos „Nemuno žmonės 1918–1945 m.: laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“ pristatymas.
Dalyvauja leidinio sudarytojas dr. Dainius Elertas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas–vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius, Merkinės krašto muziejaus direktorius dr. Žygimantas Buržinskas.

Parodoje „Baltijos gelmių istorijos“ – unikalūs eksponatai iš jūros dugno
Balandžio 9 d. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Baltijos gelmių istorijos“. Joje  –  unikalūs eksponatai iš jūros dugno.  
Parodos kuratorius muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis sako, kad nuskendusius laivus bus galima pamatyti ne tik nuotraukose.  
– Lankytojai galės apžiūrėti jų modelius, pagamintus 3D spausdinimo technika iš organinių medžiagų, pabrėžiant tvaraus vartojimo svarbą, – pasakoja istorikas. – Tai – ne naujų, o nuskendusių laivų modeliai, parodantys, kaip laivai atrodo dabar jūros dugne, kaip juos suniokojo sprogimai, laikas, vandens ir gamtos poveikis.  
Parodoje pasakojama vieno jų – ,,Elbing IX“ – istorija. Laivas priklausė Europos laivininkystės kompanijoms, vykdžiusioms reisus prie Lietuvos krantų. Krovininis laivas „Elbing IX“ nuskendo I-ojo pasaulinio karo metu – 1914 metais. Lapkričio 17-tosios naktį jis buvo pasiųstas gelbėti skęstančio didžiausio Vokietijos karo laivo „Friedrich Carl“. Ryte „Elbing IX“ pasiekė Memelio krantus ir užplaukęs ant minos nuskendo. Žuvo vienas įgulos narys. O nuskendęs laivas tapo žyme kitiems laivams apie toje vietoje tykančias minas. 
Paroda akcentuoja ir ekologines problemas. Nes „Baltic Sea Heritage Rescue Group“ grupė, su kuria muziejus bendradarbiavo, rengdamas šią parodą, renka ir šalina ant nuskendusių laivų esančius žvejybinius tinklus, kuriuose kasdien žūsta jūrų gyvūnai. Įgyvendinant šią veiklą ir atsirado galimybė surinkti unikalią medžiagą apie Lietuvos jūriniuose vandenyse slypintį kultūros paveldą ir pristatyti bent dalį Baltijos dugnan nugrimzdusių istorijų. Narų entuziastų ir muziejininkų pastangomis šių laivų gyvenimas tęsiasi.

Kviečiame drauge pažinti Baltijoje slypintį jūrinį povandeninį kultūros paveldą. Parodoje pamatysite laivo ,,Elbing IX“ varpą, laivo 3D modelį, naro parangos ir įrangos komplektą, archeologinius radinius iš Baltijos jūroje nuskendusio laivo, naro šalmą, laivo laikrodį, kompasą ir kalendorių, paveikslą ir atvirlaiškį su laivo ,,Elbing IX“ atvaizdu, povandeninės Baltijos nuotraukas, Rimo Sakalausko sukurtą vaizdo instaliaciją.
Paroda „Baltijos gelmių istorijos“ parengta remiant Lietuvos kultūros tarybai.

Renginyje bus pristatoma naujausia Lietuvos jūrų muziejaus knyga ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“

Pagrindinis Lietuvos jūrų muziejaus knygos herojus – Nemunas ir jo žmonės. Leidinio pagrindas – Jūrų muziejuje saugomas Romano Vilčinsko-Vilko XX a. pirmosios pusės Nemuno laivų žinynas bei susirašinėjimo su tarpukario upeiviais medžiaga. 
Knygos sudarytojas dr. Dainius Elertas pasakojo apie paties R. Vilčinsko-Vilko jūrines patirtis:
– R. Vilčinskas-Vilkas buvo jūrų kapitonas, II-ojo pasaulinio karo metais plaukiojo Latvijos ir Lietuvos laivais, patyrė laivo ,,Kaunas“, kurį atakavo vokiečių povandeninis laivynas, katastrofą, vėliau plaukiojo ir vokiečių prekybiniais laivais. Šie būdavo vadinami mirties laivynu, nes juos persekiojo britai ir sovietinės submarinos. 
Po II-ojo pasaulinio karo R. Vilčinskas-Vilkas atsidūrė Vokietijoje, perkeltųjų asmenų stovykloje. Čia subūrė kitus jūreivius ir buvo vienas iš emigracijoje atkurtos Lietuvos jūrininkų sąjungos aktyvių narių. Tuo metu jis pradėjo rinkti duomenis ir pastebėjimus iš tarpukario Lietuvos laivyno istorijos, medžiagą ir apie Latvijos, Estijos, Vokietijos laivynus. Dirbdamas su šaltiniais sukaupė labai daug medžiagos, kurią šiek tiek susisteminęs, pavadino ,,Lietuvos jūrininkystės archyvu“. Apie 90-tuosius metus jis susisiekė su šviesios atminties istoriku Romaldu Adomavičiumi, su kuriuo iš pradžių konsultavosi, o vėliau ėmė siųsti surinktą medžiagą Lietuvos jūrų muziejui, buvo atvykęs ir pats, bendravo su R. Adomavičiumi ir D. Elertu. 
– Keli archyvo aplankai buvo skirti ir laivybai Nemunu, – sako dr. D. Elertas. – Rinkdamas medžiagą R. Vilčinskas-Vilkas susirašinėjo su žmonėmis, kurių atsiminimai siekė laikus iki I-ojo pasaulinio karo, Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi laiką iki pokario metų. Archyve – ne tik bandymas kuo tiksliau apibūdinti kiekvieną Lietuvos laivyno laivą, bet ir daug laiškų: susirašinėjimas su lietuviškų bendrovių valdinininkais bei škiperiais, kuriuos likimas išblaškė nuo Australijos iki Amerikos. Juose – ir asmeninės istorijos, emocijos, atsiminimai. Knygoje šalia šių istorijų publikuojamos ir jų autorių ranka pieštos paprastos laivų schemos. 
Knygoje pateikti tekstai skirtingi savo turiniu bei stilistika: nuo studijinių iki įvykių liudijimų su išskirtiniais siužetais. Dauguma šių tekstų buvo surinkti iš leidinių bei spaudos publikacijų: Amerikos, Australijos, Kanados, Lietuvos spaudos, keli vertimai iš vokiečių kalbos. Ši dalis paruošia mažiau pasirengusį skaitytoją suvokti visos knygos medžiagą, atsiversti žinyno dalį ir susipažinti su konkretaus laivo biograma. 
Laivai, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Knyga yra aktuali ir tiems, kurie nori detaliau tyrinėti minimą laikotarpį.  Dr. D. Elertas sako, kad pagrindinis dėmesys knygoje yra skirtas laivams ir žmonėms,  joje atspindimas laikas nuėjo į praeitį, nusinešdamas ir specifinę kalbą, specifinius santykius, specifinę tapatybę. Aprašomuoju laiku tas pasaulis buvo labai turtingas, be to, smarkiai kito – lietuvėjo, vėliau tos tradicijos nutrūko, neliko vaikų, bėgiojančių per sielius ir karts nuo karto žūstančių, bet išgyvenę, įgijo specifinių įgūdžių. Neliko ir poreikio gyventi laive, o tada ištisos šeimos gyveno.