2025 08 04
ĄŽUOLINĖS BURĖS
Tai – projektas apie lėtą buvimą. Buvimą kartu su vėju, vandeniu ir laiku, kai nuo medinio denio skleidžiasi gamtos ritmas, laivo alsavimas ir pasakojamos istorijos.
NE TIK KELIONĖ NUO TAŠKO A Į TAŠKĄ B
Tai – patyrimas, kurį formuoja vandens kvapas, vėjo gūsiai, burių šešėliai, kartais – netikėta liūtis, užklupusi vidury marių, o kartais – glostantys saulės spinduliai.
Tai – tikrumas, gimstantis burėse.
KURĖNAS „SüD.1“
Plaukiama tradiciniu istoriniu plokščiadugniu burlaiviu – kurėnu, kurio forma ir konstrukcija liudija šimtmečius gyvavusią žvejų tradiciją. Jo ąžuolinis korpusas ir aukštai iškelta burė – tarsi jungtis tarp praeities ir dabarties.
Daugelį metų smėliu pustomos Kuršių nerijos gyventojų pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba. Be to, marių vandenys buvo patogiausias susisiekimo kelias tarp trijų krantų – tad be laivo, kaip šiais laikais be automobilio – neišsiversi.
Kurėnas „SüD.1“ – tradicinės Kuršių marių plokščiadugnės žvejų burvaltės replika, pastatyta Lietuvos jūrų muziejuje. Burvaltės korpusui pagaminti naudoti natūraliai išlinkę ąžuolų kamienai, dugnas surinktas iš mirkytų pušies tašų, bortai – iš džiovintų ąžuolo lentų. Laivo dalys sujungtos kalvio darbo vinimis ir apkaustais, bortai impregnuoti iš pušų kelmų išvaryta natūralia derva. Pavadinimas „SüD.1“ rodo, kad tai pirmasis kurėnas, pastatytas Kopgalio (vok. Süderspitze) kaime. Kurėnas – bendrinis Kuršių marių burvalčių pavadinimas. Žvejų valtys būdavo vadinamos pagal naudotų tinklų tipą. Burvaltėmis ne tik žvejota – jomis buvo plukdomas šienas iš Nemuno deltos į Neriją, plaukiama į svečius, turgų, bažnyčią, gabenamas paštas. Laivas anuomet buvo neatsiejama gyvenimo dalis ir kainavo panašiai kaip namas.
AR ŽINOTE, KODĖL KURĖNŲ STIEBUS PUOŠIA VĖTRUNGĖS?
Vėtrungė stiebe – ne dėl grožio. 1844 m. valdžios įsakymu kiekvienos burvaltės savininkas privalėjo ant stiebo kelti dviejų pėdų ilgio, vienos pėdos pločio vėliavą. Vėliavų spalvų deriniai ir nesudėtingi geometriniai piešiniai buvo nustatyti konkrečioms gyvenvietėms pagal vietovių ženklus. Spalvos parinktos kontrastingos, kad kaimo ženklas būtų aiškiai matomas iš tolo:
– Kuršių nerijai – juoda ir balta;
– rytiniam marių krantui – balta ir raudona;
– pietiniam – mėlyna ir geltona.
Vėtrungėse vaizduojami mus supančios aplinkos elementai: pastatai, medžiai, gyvuliai, religiniai simboliai, gamtos stichijų ženklai – mėnulis, saulė, žvaigždės.
BURIŲ MIESTAS
„Ąžuolinės burės“ – sudėtinė Klaipėdos miesto savivaldybės jūrinės kultūros pažinimo programos „Burių miestas“ dalis, finansuojama savivaldybės lėšomis.
Tai – projektas tiems, kurie nori išgirsti, ką kalba burės. Pajusti, ką reiškia plaukti be variklio – tik vėjo jėga ir žmogaus patirtimi. Atrasti, kaip gera tiesiog būti – čia ir dabar, Kuršių marių platybėse.
Nuotraukos: Gabrieliaus Kuliešiaus
Lietuvos jūrų muziejus, įgyvendindamas Klaipėdos miesto savivaldybės programos „Burių miestas“ projektą, suteikia galimybę klaipėdiečiams nemokamai dalyvauti pažintiniuose plaukimuose tradiciniais istoriniais laivais, tarp jų ir muziejaus kurėnu „SüD.1“.
Kurėnas – tai ne tik burinė valtis, bet ir gyva pamario istorija.
Daugiau nei 80 klaipėdiečių jau dalyvavo plaukimuose, klausėsi pasakojimų apie senąsias žvejybos ir laivybos tradicijas, stebėjo Kuršių neriją nuo laivo denio, atrado pamario istorijos ir šiandienos sąsajas.
Sekite Lietuvos jūrų muziejaus „Facebook“ paskyrą – čia skelbsime naujas registracijas JŪSŲ VASAROS NUOTYKIUI!
Kaip ir senieji pamario gyventojai – sekame stichijas, orus ir laukiame palankaus vėjo!
Projektą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė pagal programą „Burių miestas“.
Nuotraukos ir video medžiaga: iš Lietuvos jūrų muziejaus archyvo, V. Laukevičiaus, A. Bukartaitės.
Garso takelis: www.envato.com
2025 07 20
Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „SüD.1“ vėl skleidžia bures ir kviečia klaipėdiečius į pažintinį plaukimą – jau šį penktadienį, liepos 18 d.!
Čia susipažinsite su tradiciniais Kuršių marių buriniais laivais, šių laivų statybos tradicijomis, Klaipėdos uosto istorija ir patirsite tikrą magiją po burėmis!
Būtina išankstinė registracija (prašome pasirinkti tik vieną kelionės kryptį):
KLAIPĖDA–JUODKRANTĖ
JUODKRANTĖ–KLAIPĖDA
Vietų skaičius – ribotas.
Jūrinės kultūros pažinimo projektas „Ąžuolinės burės“ finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės trimetės programos „Burių miestas“ lėšomis.
2025 07 11
Liepos 11-ąją vyko du jūrinės kultūros pažinimo projekto „Ąžuolinės burės“ plaukimai!
Pasikinkę vėją, bures ir net lietų, kurėno „SüD.1“ įgula kartu su dviem grupėmis klaipėdiečių įveikė šiuos maršrutus: Klaipėda–Juodkrantė ir Juodkrantė–Klaipėda.
Įgulos nariai Romualdas Adomavičius, Aurimas Rumša plaukimo metu dalyviams papasakojo apie tradicinę marių laivybą, medinius burinius laivus, supažindino su Pamario krašto istorija.
Šį penktadienį, liepos 18 d., planuojamos dar dvi pažintinės kelionės Lietuvos jūrų muziejaus kurėnu „SüD.1“ iš Klaipėdos į Juodkrantę ir atgal.
Trimetę programą „Burių miestas‟ finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Gabrielius Kuliešius nuotraukos.
2025 06 15
Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „SüD.1“ išskleidė bures ir jau netrukus kvies registruotis klaipėdiečius plaukimams. Dalyviai susipažins su Kuršių marių buriniais laivais ir jų statybos tradicijomis, Klaipėdos uosto istorija.
Kurėno „SüD.1“ kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas–vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius, pasakoja, kad toks plaukimas buriniu mediniu laivu klaipėdiečiams yra išskirtinė patirtis, kuri supažindina su Klaipėdos krašto laivybos istorija ir suteikia žinių apie buriavimą.
Kurėnas – plokščiadugnis Kuršių marių laivas. Tokie laivai vandenyje juda kitaip nei jachtos, jie dreifuoja. Kurėnas „SüD.1“ (nuo 2001 m.) – plaukiojantis Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės replika. Plokščiadugnė burvaltė, remiantis autentiškos tarpukario burvaltės išmatavimais, pastatyta 2000–2001 m. Kopgalyje prie etnografinės pajūrio žvejo sodybos ekspozicijos.
Špantams ir števeniams (laivapriekio ir laivagalio sijoms) pagaminti naudoti natūraliai išlinkę ąžuolų kamienai ir šakos, dugnas surinktas iš mirkytų pušies tašų, bortai – iš džiovintų ąžuolo lentų. Burvaltės detalės tarpusavyje sujungtos kalvio darbo vinimis ir apkaustais, bortai impregnuoti iš pušų kelmų išvaryta natūralia derva.
Klaipėdiečiai bus kviečiami užpildyti REGISTRACIJOS FORMĄ (sekite muziejaus socialinius tinklus). Į plaukimus dalyviai bus atrenkami pagal registracijos laiką. Registracijos patvirtinimas ir rekomendacijos bei taisyklės dalyviams bus atsiųstos el. paštu.
Rekomenduojama pasirinkti patogią turistinę, buriavimui tinkamą aprangą bei turėti šiltesnių viršutinių drabužių, jei būtų prastesnės oro sąlygos. Alkoholiniai gėrimai laive – draudžiami.
„Ąžuolinės burės“ – sudėtinė Klaipėdos miesto savivaldybės jūrinės kultūros pažinimo programos „Burių miestas“ dalis, finansuojama savivaldybės.