Lietuvos jūrų muziejuje – nauja pagrindinė metų paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“, kurioje atskleidžiama trumpa, bet itin spalvinga, prieštaravimų ir pikantiškų detalių kupina poilsio Baltijos pajūryje istorija.
Šiandien pajūris – neatsiejama vasaros atostogų tradicija, tačiau prieš du šimtmečius vandens stichijos bangos ir slenkančios kopos kėlė baimę. Tik XIX a. viduryje, sutvirtinus smėlynus pynutėmis ir želdiniais, pajūris tapo patrauklus poilsiui. Taip prasidėjo kurortų era, pakeitusi Lietuvos pakrantės veidą.
Nuo karališkų vaikštynių iki kurortų
Parodos kuratorius istorikas dr. Dainius Elertas sako, kad pajūrio kurortų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos.
„1793 m. Baltijos pakrantėje įkurtas Heligendamm kurortas, 1813 m. Kuršių nerijoje – Krantas (Kranz), – pasakojo istorikas. – Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., o grafai Tiškevičiai pavertė miestą kurortu: 1877 m. iškilo kurhauzas, 1888 m. suteiktos kurorto teisės. Tarpukariu Palanga tapo prestižine vasarviete, Šventoji kurortu paskelbta 1938 m.“
Maudynių mada ir privatumo iššūkiai
Iki XX a. pradžios maudynės jūroje buvo griežtai reglamentuotos. Palangoje vyrų ir moterų maudymosi laiką skelbdavo būgno dūžiai. Privatumo saugojimui XIX a. paplūdimiuose stovėjo maudynių vežimai – medinės kabinos ant ratų, leidusios moterims persirengti ir įbristi į jūrą nepastebėtoms. Tik XX a. pradžioje paplūdimiai tapo mišrūs, o maudymosi kostiumai – atviresni. Drąsioms moterims kartais teko susidurti su pareigūnu, matuojančiu sijonėlio ilgį liniuote.
Įdegis ilgai buvo laikomas prastuomenės požymiu, todėl damos slėpėsi po skėčiais ir plačiabrylėmis skrybėlėmis. Tik Coco Chanel padėjo atrasti įdegio grožį, o tarpukariu paplūdimiai tapo spalvinga, madai ir sportui atvira erdve.
Kelionė į pajūrį – prabanga ir nuotykis
Dr. D. Elerto manymu, pajūrio, kaip kurorto idėja, turėjo įtaką ir susisiekimo plėtrai.
„Iki XX a. pradžios į pajūrį vykta puskarietėmis, vėliau jau – tramvajais ir geltonais autobusais, – pasakojo istorikas. – 1904 m. Klaipėdoje pradėjo kursuoti elektrinis tramvajus, jungęs Biržą su Švyturiu. Geležinkelis priartino pajūrį vidutinių pajamų žmonėms, Kuršių neriją pasiekti padėjo garlaiviai ir keltai, o po 1935 m. Smiltynėje įsikūręs jachtklubas pritraukė buriuotojus.“
Kurortų kasdienybė: nuo halės iki kazino
Poilsiautojai mėgavosi ne tik jūra, bet ir kultūra. Palangos kurhauze veikė skaitykla, vyko koncertai, parodos, šokiai. Smiltynės kurhauzas viliojo teniso kortais ir vasaros kavinėmis, Nemirsetos – garsėjo azartiniais lošimais. Paplūdimiuose veikė itin populiarios Pajūrio halės – kavinės su vaizdu į jūrą, kuriose buvo galima pasilepinti kava ir ledais ar užkandžiais. Poilsiautojai leido laiką žaisdami badmintoną, tenisą, tarpukariu Palangoje išpopuliarėjo ir gimnastikos pasirodymai kopose. 1933 m. Nidoje įkurta sklandymo mokykla suteikė kurortui išskirtinumo – sklandytojai tapo tikra vasaros sensacija.
Vis dėlto, istoriko teigimu, XX a. pradžioje pasiturintys poilsiautojai dar vengė žvejų tinklų ir kvapų, tačiau netrukus atrado šviežios žuvies skonį ir bendravimo džiaugsmą. Žvejų valtyse ne tik pozuota nuotraukoms – už atlygį buvo galima paplaukioti jūroje.
Dizainas – praėjusio laiko nostalgija
Parodos dizainą sukūrė žinoma klaipėdiečių įmonė „Klemencov Group“. Dailininkas Anatolijus Klemencovas, ne kartą stebinęs Jūros šventę įspūdingais meniniais objektais, sako, kad jam ši tema išskirtinai įdomi.
„Kurdami dizainą tiesiog mėgavomės praėjusio amžiaus idilišku grožiu, – dalijosi įspūdžiu dailininkas. – Tikimės, kad parodos stilistika padės jos lankytojams persikelti į tą laiką, kai pajūris iš atšiauraus kranto virto geidžiama atostogų vieta.“
Dr. D. Elertas į klausimą, kodėl verta prisiminti praėjusį laiką, atsakė, kad istorija primena, kad poilsis prie jūros – ne tik gamtos dovana, bet ir ilgo kultūrinio proceso rezultatas.
„Tai – mūsų paveldas, kurį turime saugoti ateities kartoms“, – sakė istorikas.
Parodos „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ kūrimą parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Artėjanti vasara ir Lietuvos jūrų muziejuje baigiama rengti paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ ima diktuoti uostamiestyje naujas madas: jau šį šeštadienį, gegužės 23 d., skelbiama poilsiavimo prie jūros sezono retro stiliumi ir laivybos sezono pradžia!
Ta proga 13.30–17.00 val. plaukiojantis muziejaus eksponatas kurėnas „SÜD.1“ kviečia pasisvečiuoti atvirame denyje ir paplaukioti medine Kuršių marių žvejų burvalte Dangėje (REGISTRACIJA). Kurėnas švartuosis Dangės krantinė prie „Žvejo“ skulptūros. Gerą nuotaiką palaikys trupė „Tam kartui“, parodysianti gatvės spektaklį „Vivat, amžinas pajūri! Kelionė laiku“, kuris nukels mus į nostalgišką tarpukarį. Vėliau ši trupė pasirodys pėsčiųjų kelte 14.00, 15.00 ir 16.00 reisuose.
Mėgstančius šokius jau Smiltynės pusėje pasitiks „Jazz Fam Lindy Hop Klaipėda“ ir kvies visus į pikniką 14.30 val. muziejaus kieme: lankytojai laukiami pasidabinę retro stiliumi ir pasirūpinę savo vaišėmis. Kiek vėliau „Jazz Fam Lindy Hop Klaipėda“ šoks ir mokys šokti vasarotojus.
Jaunieji muziejaus lankytojai galės prisijungti prie edukacinių užsiėmimų, supažindinančių su tarpukario mada ir sportiniais žaidimais. Muziejaus kieme akį trauks ir teatralizuotas gyvasis fotoobjektas „Retro automobilis“.
Poilsiavimo prie jūros sezono ir laivybos sezono pradžią projekte „Jūra, burės ir žmonės“ parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.
Vakarą vainikuos Europos muziejų nakties renginys: 18 val. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre (už delfinariumo) vyks prof. dr. Eugenijaus Skerstono ir Vytenio Pauliukaičio pokalbis „Istorijos apie kūną, išvaizdos madas ir poilsio kultą: nuo Europos paplūdimių iki lietuviškos vasaros ritualų“.
11.00–12.30 val. Mažosios Lietuvos lietuvininkų tradicijos ir žaidimai – edukacinės veiklos šeimoms
Dalyvauja Klaipėdos etnokultūros centras, Šilutės Hugo Šojaus muziejus
Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro (už delfinariumo). Esant nepalankiam orui, vyks Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, Smiltynės g. 2
12.30–14.00 val. LIDL ruoniukų vardynų šventė ir ekskursija, supažindinanti su ruoniukais
Dalyvauja Klaipėdos etnokultūros centro kolektyvas „Alkiukai“, Šilutės Hugo Šojaus muziejus
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, Smiltynės g. 2
🔵 Renginiai, skirti parodai „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje 1806–1939 m.“.
Paroda eksponuojama muziejaus parodų salėje Nerijos forte
13.00–13.20 val. Gatvės spektaklis „Vivat, amžinas pajūri! Kelionė laiku“
Dangės krantinė prie „Žvejo“ skulptūros, Danės g. 17
13.30–17.00 val. Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SÜD.1“ atviro denio lankymas
Plaukimai tarp Biržos ir Pilies tiltų (REGISTRACIJA) | Dangės krantinė prie „Žvejo“ skulptūros, Danės g. 17
13.45–14.00 val. Gatvės spektaklis „Vivat, amžinas pajūri!“
Trupė „Tam kartui“ | Senoji perkėla, Ernesto Galvanausko bulv. 1
14.00–14.15 val. „Jazz Fam Lindy Hop Klaipėda“ pasirodymas
Senosios perkėlos prieplauka, Smiltynė
14.45–15.00 val. Gatvės spektaklis „Vivat, amžinas pajūri!“
Trupė „Tam kartui“ | Senoji perkėla, Ernesto Galvanausko bulv. 1
14.00–17.45 val. Retro popietė – piknikas Lietuvos jūrų muziejaus kieme, Nerijos forte
Kviečiame pasidabinti retro stiliumi ir atsinešti vaišių | Smiltynės g. 3
14.30–17.00 val. Edukacinės veiklos „Aprangos ženklai prie jūros“, „Tarpukario sportiniai žaidimai“ ir kūrybinės dirbtuvės šeimoms „Mada iš praeities“
Lietuvos jūrų muziejaus kieme, Nerijos forte | Smiltynės g. 3
14.30–18.00 val. Teatralizuotas gyvasis fotoobjektas „Retro automobilis“
Lietuvos jūrų muziejaus kieme, Nerijos forte | Smiltynės g. 3
14.45–15.00 val. „Jazz Fam Lindy Hop Klaipėda“ pasirodymas
Lietuvos jūrų muziejaus kieme, Nerijos forte | Smiltynės g. 3
15.45–16.00 val. Gatvės spektaklis „Vivat, amžinas pajūri!“
Senoji perkėla, Ernesto Galvanausko bulv. 1
16.45–17.45 val. „Jazz Fam Lindy Hop Klaipėda“ šokėjų pasirodymas ir atvira lindyhopo pamoka lankytojams
Lietuvos jūrų muziejaus kieme, Nerijos forte | Smiltynės g. 3
18.00–19.00 val. „Istorijos apie kūną, išvaizdos madas ir poilsio kultą: nuo Europos paplūdimių iki lietuviškos vasaros ritualų“
Prof. dr. Eugenijaus Skerstono ir Vytenio Pauliukaičio pokalbis
Lankytojai kviečiami pasipuošti retro stiliaus apranga ar jos detale
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, Smiltynės g. 2 (už delfinariumo)
Renginiai Lietuvos jūrų muziejaus kieme, Nerijos forte, nemokami, įsigijus Akvariumo lankymo bilietą
