Mokslinė veikla

DELFINŲ TERAPIJOS SKYRIUS


Mokslinio tyrimo kryptys
Brigitos Kreivinienės mokslinių interesų sritys: delfinų asistuojama terapija žmonėms su negalia, žmonių su negalia gyvenimo kokybė, sensoriniai sutrikimai ir sensorinė integracija, gyvūnų gerovė. Apgynė dr. (socialiniai m., sociologija) disertaciją „The Representations of Social Support from External Resources by Families Raising Children with Severe Disability in Connection with Dolphin Assisted Therapy“ („Šeimų, auginančių vaikus su kompleksine negalia, socialinių nuostatų į socialinės paramos šaltinius sąsaja su delfinų terapija“, 2011). Tyrinėja delfinų terapiją ir grindžia jos naudą žmonėms su negalia.
Nuoroda:
Monografijos (su mokslinių tyrimų pristatymu) „Social Support: Voices of Families in Severe Disability Situation“ (2012, Vokietija) autorė. 
Parengė 2 metod. kygas (su bendraaut.): studentams – „Innovative Study Methods in the Second Cycle Study Program of Social Work“ (2013), dėstytojams – „Innovative Study Methods in the Second Cycle  Study Program of Social Work“ (2013).
V.Kabalinas ir Brigita Kreivienienė išleido metodinę knygelę „Miško pajauta per 5 kūno pojūčius“, 2019.
Lietuvoje ir užsienyje paskelbė per 50 moksl. straipsnių, perskaitė daugiau nei  100 moksl. pranešimų delfinų terapijos, delfinų gerovės, negalios, sensorinės integracijos ir žmonių su negalia gyvenimo kokybės temomis. 
Dalyvauja mokslinėse stažuotėse bei mainų programose. Skaitė paskaitas Belgijos Kortryko VIVES u-to vasaros stovykloje (2015, 2017). Stažavosi Suomijoje (2016), Airijoje (2016), Belgijoje (2015, 2016), JAV (2019). 


LAIVYBOS ISTORIJOS SKYRIUS

Mokslinio tyrimo kryptys
Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyrius vykdo istorinius tyrimus susijusius su Lietuvos marinistine kultūra ir istorija. Išskiriamos trys pagrindinės tyrimų kryptis. 
Pirmoji aprėpia Lietuvos laivybos istoriją. Šiais tyrimais siekiama nagrinėti procesus ir technologinius pokyčius laivyboje. 
Antroji tema yra skirta Lietuvos pajūrio ir pamario bendruomenių gyvensenos tyrimams. 
Trečioji tema apima lituanistinę laivybos istoriją ir su ja susijusių temų tyrimus pasaulio kontekste (pvz. lietuvių emigracijos jūra ir vandenynais). Nemaža sukauptų žinių buvo panaudota kuriant Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijai skirtas ekspozicijas.

Laivybos istorijos ir rinkinių skyriuje dirbusių ir dirbančių specialistų parengtos publikacijos:

Leidiniai:
ADOMAVIČIUS, Romaldas; ADOMAVIČIUS, Romualdas. Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai. Klaipėda, 2019.
„Prezidentas Smetona“. Apie Lietuvos karo laivą ir jo įgulą. Sud. Romaldas ADOMAVIČIUS, Romualdas ADOMAVIČIUS. Klaipėda, 2019.
ŠEMERYS, Salys. Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse. Atsiminimai. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2016.
Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą, 1820-1870 = Havets sølv – fra Stavanger til Klaipeda, 1820-1870 = The silver of the sea – from Stavanger to Klaipeda, 1820-1870: [parodos katalogas]. Sud. Dainius ELERTAS, Harald HAMRE. Klaipėda, 2015.
LE COUTRE, Bruno. Mano miestas Klaipėda, 1900-1939 metai. Atsiminimai. Sud. Dainius ELERTAS, iš vokiečių k. vertė Romaldas ADOMAVIČIUS. Klaipėda, 2014.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija (1921–1940 m.). Klaipėda, 2012.
Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2009.
Jūrinio kultūros paveldo išsaugojimas: patirtis ir galimybės = Preserving maritime heritage: experience and opportunities: tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga, Klaipėda, 2009 m. liepos 24–25 d. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2009.
Lietuvos pajūrio ir pamario žvejų kultūra = The culture of the fishermen of the Lithuanian seaside and the lagoon area: iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinių. Sud. Dainius ELERTAS. Klaipėda, 2008.
ELERTAS, Dainius. Kopgalis. Klaipėda, 2002.

Straipsniai ne muziejaus leidiniuose:
UBIS, Edvinas. Mažai žinomas Klaipėdos ir apylinkių piešinys 1586 m. jūrlapyje. Aspects of Southeast Baltic Social History: the 14th to the 18th Centuries = Baltijos pietrytinės pakrantės socialinės istorijos aspektai XIV–XVIII amžiais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. LI). Ed. by M. ŠČAVINSKAS, J. SKURDAUSKIENĖ. Klaipėda, 2020, p. 191–200.
ELERTAS, Dainius. Banginių medžiotojas iš Žemaitijos. Lietuvos muziejų rinkiniai XXII mokslinė konferencija. Pasaulio lietuvių palikimas Lietuvos muziejuose. Vilnius, 2019, p. 99–105.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Istorinės trispalvės Lietuvos Jūrų muziejaus rinkiniuose. Lietuvos muziejų rinkiniai. XXI mokslinė konferencija. Nepriklausomybės metų ženklai Lietuvos muziejuose. Vilnius, 2018, p. 39–46.
ELERTAS, Dainius. Kantų šeima Klaipėdoje. Kultūros barai, 2018, nr. 9, p. 68–74.
ELERTAS, Dainius. Laivininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kultūros barai, 2018, nr. 7–8, p. 76–83.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūros dovana prie Klaipėdos uosto vartų: vieno eksponato istorijos pradžia. Lietuvos muziejų rinkiniai. XIX mokslinė konferencija. Dvarų kultūra Lietuvos muziejuose. Vilnius, 2016, p. 108–111.
ELERTAS, Dainius. Langelis į praeities žvejo pasaulį: 1792 m. lietuviškų žvejybos terminų žodynėlis. Res Humanitariae, 2017, t. XXI, p. 66–87.
ELERTAS, Dainius. 1538 m. Klaipėdos miesto antspaudu asignuojama bendruomenė. In Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos: mokslinių straipsnių rinkinys; skiriama prof. Stephen C. Rowell 50-mečiui. Sud. M. ŠČAVINSKAS. Klaipėda, 2015, p. 194–222.
ELERTAS, Dainius. XVI a. visuomenės siluetas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. Res Humanitariae, 2014, nr. 15, p. 17–67.
ELERTAS, Dainius. Kaip miestelis virto miestu: karčemų plėtra Tilžėje 1514–1552 metais. In Mobility in the Eastern Baltics (15th–17th Centuries) = Mobilumas Rytų Baltijos regione (XV–XVII amžiai) (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIX). Klaipėda, 2014, p. 98–149.
ELERTAS, Dainius. Laivų ir valčių ekspozicija Lietuvos jūrų muziejuje: problemos ir sprendimai. Lietuvos muziejų rinkiniai. XVI konferencija muziejų daugiafunkciškumas: galimybės ir problemos. Vilnius, 2013, p. 64–68.
ELERTAS, Dainius. Juodoji mirtis ir komunikacija: Klaipėda, 1350 metai. In Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Sud. V. SAFRONOVAS. Klaipėda, 2013, p. 34–54.
ELERTAS, Dainius. Vokiškoji klaipėdiškių atmintis. In Klaipėdos krašto prisiminimai. Klaipėda, 2009, p. 7–11.
BACEVIČIUS, Egidijus; ELERTAS, Dainius. Senoji uostamiesčio įplaukos vedlinė. Mokslas ir gyvenimas, 2009, nr. 10, p. 26–28.
ELERTAS, Dainius. Klaipėdos jūreivystės mokyklos pastatų istorijos. In Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje. Sud. ir moksl. red. V. SENČILA. Klaipėda, 2008, p. 178–182.
ELERTAS, Dainius. Šventosios priešistorės, istorijos, etnografijos bibliografinė rodyklė. In Ēlija. Sventāja. Šventoji: paribio ženklai. Red. A. KAUKIENĖ, D. KISELIŪNAITĖ, D. ELERTAS, I. OZOLA. Klaipėda, 2007, p. 179–189.
ELERTAS, Dainius. 1642–1822 m. įstojusiųjų į Klaipėdos pirklių gildiją sąrašas: statistika ir geografija. In Klaipėdos visuomenės ir miesto struktūros (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XI). Sud. V. VAIVADA, D. ELERTAS. Klaipėda, 2005, p. 84–106.
ELERTAS, Dainius. Odų gatvelė – Odų gatvelės priemiestis – Friedrichstadtas. In Klaipėdos visuomenės ir miesto struktūros (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XI). Sud. V. VAIVADA, D. ELERTAS. Klaipėda, 2005, p. 146–172.
ELERTAS, Dainius; VAIČIULYTĖ, Laima. Amber collecting regulations in coastal Lithuania until the middle of the 19th century. In Baltic amber: proceedings of the international interdisciplinary conference “Baltic amber in natural sciences, archeology and applied arts”, 13-18 September 2001, Vilnius, Palanga, Nida (Acta Academiae Artium Vilnensis, vol. 22). Ed. by A. BUTRIMAS. Vilnius, 2001, p. 43–52.
ELERTAS, Dainius. Nidos kronika 1366–1964 m. Baltija (literatūrinis almanachas). Klaipėda, 2001, p. 195–213.
ELERTAS, Dainius. Kuršių nerija E. V. Berbomo akimis. Mokslas ir gyvenimas, 2000, nr. 3, p. 6–9.
ELERTAS, Dainius. 1520 m. ir 1531 m. aukojimai Pobiečiuose. In Jūrės marės lietuvininkų gyvenime: tarptautinės mokslinės konferencijos, įvykusios 1997 m. gruodžio 5 d., medžiaga. Sud. A. KAUKIENĖ. Klaipėda, 1998, p. 22–28.

Straipsniai muziejaus leidiniuose:
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūrinės valstybės samprata: politiniai, kultūriniai ir ekonominiai matmenys. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 10–19.
ELERTAS, Dainius. (Ne)paprasti pasakojimai apie XVII a. jūrų keliones. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 31–38.
ELERTAS, Dainius. Miesto aprūpinimo žuvimi kasdienybė XVI a.: 1555–1564 m. ir 1568–1575 m. Kauno tarybos bei 1561–1564 m. Kauno vaito knygų duomenys. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 39–68.
ELERTAS, Dainius. Klaipėdos uosto karantino stotis pradėjo veikti prieš 189 metus, Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 69–74.
UBIS, Edvinas. Šventosios uosto pirkliai ir jų gyvensena XVII ir XVIII a. sandūroje. Po muziejaus burėmis: muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2020, p. 20–30.
ELERTAS, Dainius. LDK piliečių nuotykiai jūrose: muštynės ir laivo sudužimas. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2018, p. 94–97.
ELERTAS, Dainius Žiemos uosto reliktas – „Gaidžio namas“. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2018, p. 98–103.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Iš Kuršmarių – į Viduržemio jūrą. Motorlaivis „Kuršių marės“. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 8–13.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūra atveria pasaulį. Monetos iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio Pinigų muziejaus parodoje Vilniuje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 14–21.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūros šventė tarpukariu – kaip jūrinės kultūros ir politikos diegimo forma. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 22–45.
KONTRIMĖ, Milda. Jūrininkų pagerbimo ceremonija – šimtmetį nekintanti tradicija. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 46–49.
ELERTAS, Dainius. Tranzito infrastruktūra kaip Tilžės miestelio kūrimosi prielaida. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 50–55.
ELERTAS, Dainius. Žvejų valtys ir parakas sukilimui. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 56–59.
ELERTAS, Dainius. Atėję iš jūros: vieno istorinio mito pėdsakais II. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 60–65.
ELERTAS, Dainius. „Raudonojo liūto“ pėdsakais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2015, p. 140–145.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Lietuvos laivai Sovietų Latvijos prekybos laivyne 1940–1941 metais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p.  8–17.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Klaipėdiečiai piratų nelaisvėje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 18–23.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“ Šventojoje 1939–1940 m. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 24 
ELERTAS, Dainius. XVI a. visuomenė šiaurinėje Kuršių nerijoje mokesčių rinkėjų duomenimis. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p.  33–39
ELERTAS, Dainius. Laivybos ir žvejybos Prūsijos Lietuvoje atspindžiai XVIII a. žodynuose. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 40–52.
ELERTAS, Dainius. Prūsijos kultūros paveldo problema: Kuršių nerijos pavyzdys. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 53–56.
ELERTAS, Dainius. Atėję iš jūros: vieno istorinio mito pėdsakais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 57–72.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Pietryčių Baltijos jūrinė kultūra XX a. pradžioje Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 73–83.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Tradiciniai laivai – dalis tautinio identiteto. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2014, p. 84–89.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Kuršių marių burvalčių vėtrungės Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2011, p. 8–15.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. Jūros pašaukti. Lietuviai didžiųjų burlaivių laivyne 1925–1939 metais. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2011, p. 20–45.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Lietuvos sienų sargyboje: „Prezidentas Smetona“ 1927–1932 m. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 18–37.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Laivų balastas Klaipėdoje XVIII–XIX a.. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 38–45.
ADOMAVIČIUS, Romaldas. Garlaivis „Šiauliai“ ir jo įgulos likimas. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 46–53.
ADOMAVIČIUS, Romualdas. „Windjammer’ių“ epochos liudininkas. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 54–60.
ELERTAS, Dainius. Vėjo gūsiai Klaipėdos krašto istorijoje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 61–64.
ELERTAS, Dainius. 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“ 1940–1944 m. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 65–76.
ELERTAS, Dainius. Bangpūčio mitologema baltų pasaulėžiūroje. Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 77–87.
BACEVIČIUS, Egidijus; ELERTAS, Dainius. Istoriniai Žemės elipsoido matavimai ir Klaipėda Po muziejaus burėmis. Muziejininkų darbai ir įvykių kronika. Klaipėda, 2010, p. 88–96.


AKVARIUMO IR JŪRŲ GAMTOS SKYRIUS

Muziejininkas-ichtiologas Artūras Skabeikis:
Konferencija: Jūros ir krantų tyrimai 2017. (2017) Žodinis pranešimas: Bentofaginių žuvų trofiniai ryšiai Baltijos jūros priekrantės smėlėto dugno buveinėje.
Konferencija: Jūros ir krantų tyrimai 2018. (2018) Žodinis pranešimas: Juodažiočio grundalo populiacinių bei biologinių paramtrų skirtumai Baltijos jūros priekrantės moreninio ir smėlėto dugno buveinėse.
Straipsnis tarptautiniame žurnale Biological Invasions. (2019) Effect of the round goby (Neogobius melanostomus) invasion on the blue mussel population and winter diet of the long-tailed duck (Clangula hyemalis).
Medžiaga LJM metraštyje (2020) Juodažiočio grundalo plėšrių žuvų mityboje Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje.


 

Spausdinti
Informacija atnaujinta 2021-10-09 07:54

Apsilankyk

Lankytojų aptarnavimo taisyklės

SPALIS, LAPKRITIS, GRUODIS
Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


SAUSIS
Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


VASARIS
Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00


KOVAS
Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00


BALANDIS
Penktadienį, šeštadienį, sekmadienį

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI –  penktadieniai – 12.00, 15.00, šeštadieniais, sekmadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00


GEGUŽĖ
Nuo trečiadienio iki sekmadienio
AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI –  trečiadieniais-penktadieniais – 12.00, 15.00, šeštadieniais, sekmadieniais 11.00, 12.00, 14.00, 15.00 (vietų skaičius ribotas, prašome įsigyti bilietus internetu iš anksto)

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00


BIRŽELIS
Nuo trečiadienio iki sekmadienio
AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI:
trečiadieniais-penktadieniais – 12.00, 13.30,15.00,
šeštadieniais, sekmadieniais 11.00, 12.00, 14.00, 15.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00


LIEPA
Nuo antradienio iki sekmadienio
AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: antradieniais-sekmadieniais –11.00, 12.15, 13.45, 15.00, 16.15.


RUGPJŪTIS
Nuo antradienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS: antradieniais-sekmadieniais – 10.30-18.30
DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: antradieniais-sekmadieniais –11.00, 12.15, 13.45, 15.00, 16.15.
ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ: antradieniais-sekmadieniais – 10.30-18.00


RUGSĖJIS
Nuo trečiadienio iki sekmadienio

DELFINŲ IR JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00.


Ką būtina žinoti prieš atvykstant?

Paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamus bilietus į Jūrų muziejų parsisiųskite internetu iš anksto kiekvienam šeimos nariui, (įskaitant ir vaikus) atskiru krepšeliu (t.y. – ne kartu su delfinariumo bilietais!). Bilietai į www.ljm.lt įkeliami 48 val. prieš nemokamo lankymo sekmadienį. Paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamus bilietus galima pasiimti tik muziejaus kasose.


 

 

 

Internetu parduodamiems bilietams taikoma 5 proc. nuolaida


AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS

LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Eur

Suaugusiems

8

10

11

Vaikams nuo 6 m., moksleiviams, studentams,
senjorams iki 79 m. amžiaus,
asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis, nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
kariams savanoriams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

4

5

5.5

Į Jūrų muziejų, akvariumą vaikams iki 5 m
amžiaus imtinai 

0

0

0

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam 

4

5

5,5

Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui

2

2,5 

3

Metinio bilieto turėtojui 

0

0

0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų 

 

Suaugusiems 

7

9

10

Vaikams nuo 6 m.,
moksleiviams, studentams, senjorams iki 79 m.
amžiaus, asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis, nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
kariams savano-riams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

3,5

4.5

5

* Nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims–politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų LR kaliniams, LR nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams


Vaikams iki 3 metų amžiaus imtinai, bilietas į delfinariumą kainuoja 1 Eur, internetu – 0,95 Eur. Į Jūrų muziejų, akvariumą vaikams iki 5 m amžiaus imtinai – nemokama. 


Suaugusiems su negalia (0-25 proc. darbingumo), vaikams su negalia ir lydintiesiems asmenims nemokami bilietai į delfinariumą išduodami muziejaus kasoje. 

DELFINŲ PASIRODYMAS
 

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS 

LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Eur

Suaugusiems 

8

10

13

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams), 
asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.

darbingumo lygis

4

5

9

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam 

4

5

6.5

Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui

2

2,5

5

Vaikams iki 3 metų amžiaus imtinai 

1

1

1

Metinio bilieto turėtojui 

0

0

0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

 

Suaugusiems 

7

9

12

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams)

3,5

4.5

8.5

 

Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

 

Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).

Jeigu važiuojate automobiliu iš Palangos, tuomet iš Kretingos gatvės įvažiuokite į Suominio gatvę (3,4 km). Važiuokite Suominio gatve link Baltijos prospekto (A13 ir E272 kryptimis) į Klaipėdą (26 km). Pasiekę Baltijos prospektą, iš jo sukite į Dubysos gatvę link Smiltynės (Kuršių Nerija) (3,2 km). Kelkitės keltu Naujojoje perkėloje. Persikėlę į Smiltynę, iki Lietuvos jūrų muziejaus važiuokite sekdami nuorodas.

Jeigu iš Palangos važiuojate autobusu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).
Autobusų iš Palangos tvarkaraštis.

© OpenStreetMap contributors
https://www.openstreetmap.org/#map=17/55.71624/21.10274&layers=N

zemelapis.jpg
Koordinatės: 55°43'01.0"N 21°06'02.6"E

Jeigu esate Klaipėdoje, Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/traukinuku (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

Informacija apie keltų tvarkaraščius ir kainas – www.keltas.lt. 


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pesčiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pėsčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).


Nuo Senosios perkėlos, Smiltynės pusėje (keliantis pėsčiųjų keltu) iki muziejaus galite atvykti keliais būdais:

  • Pėsčiomis, mėgaujantis Smiltynės gamta.
  • Kursuoja du privatūs traukinukai. Paslauga mokama.

Transporto priemonių parkavimas prie Lietuvos jūrų muziejaus mokamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – kainos.

Paspaudę nuorodą, nurodykite savo vietą, adresą ir Jums bus parengtas maršrutas kaip atvykti į delfinariumą

zemelapis_ljm_2.png