Foninis garsas: kviečia vieną iš įgulos narių ,,Aprūpinimo tarnybos vade priėmimui pasiruošk. Kartoju: aprūpinimo tarnybos vade priėmimui pasiruošt‘‘.

APRŪPINIMO TARNYBOS VADAS: Esame pagrindiniame denyje, nemažai čia laiko praleista. Aš Vitalijus Aleksandravičius laivo bocmanas – dešimt metų buvau šio laivo dalimi, nuo pat 1999-ųjų, kai jį parplukdėme į Lietuvą.

APRŪPINIMO TARNYBOS VADAS: Pasiilgstu tos jaunystės, tada jautėmės nemirtingi, viskas buvo įdomu, linksminomės, bet žinojome vienas kito ribas ir jų neperžengėme. Jūroje buvome ne tik jūreiviai, bet ir dėl bendro tikslo besistengianti komanda, surišta darbais ir tikėjimu tuo, ką darome.  Kai kas nors neatlikdavo savo darbo, tai paliesdavo mus visus – vieno aplaidumas galėjo pakirsti penkių ar šešių žmonių pastangas. Sąžiningai ir atsakingai atlikti pareigas buvo tarsi nerašyta taisyklė, kurią visi jautėme giliai širdyje. Čia nebuvo vietos simuliuoti. Laivas buvo mūsų namai, o jūra – tai, kas mus jungė.

Foninis garsas: ,,Tavo tarnyba baigta‘‘.

LAIVAS: keliaukime link laivagalio.

LAIVAS: Priėjome laivagalį, vadinamąjį jutą. Čia ilsisi du povandeniniai robotai, laukdami, kol bus paleisti į gilią, paslaptingą jūrą. Jų užduotis – panerti į tamsą, kur žmogaus akis niekada nepasieks, ir atpažinti, kas slepiasi dugne. Ant juto įsitaisęs kranas lyg ranka švelniai nuleidžia juos į vandenį, o vėliau atsargiai, be skubos, grąžina į saugią vietą. Šis kranas – ne tik įrankis, bet ir tiltas, jungiantis skirtingus pasaulius: laivą ir jūros gelmes, laivą ir išorinį pasaulį. Kranas kėlė į laivą maisto atsargas, nukeldavo valtis nuo valčių denio, plaustus ar kitus sunkius daiktus.

APRŪPINIMO TARNYBOS VADAS: Laivo prišvartavimas – menas, kuriame visada dalyvaudavau: stebėjau nuo denio, pranešdavau, kada artėjame per arti. Vis dėlto net ir labiausiai patyrę vadai paliko ženklą – nedidelį įlenkimą laivo priekyje. Visi „Sūduvio“ laivo vadai žinojo, kuris įlenkimas buvo jų, ir pasakodavo apie tai su šypsena.

LAIVAS: Kiekvienas įlenkimas – tai nebyli istorijos žymė. Laivai, kaip ir žmonės, neša savyje visų praeities akimirkų svorį. Tačiau kartu – kiekvienas smūgis, kiekviena žymė, kiekviena rami diena jūroje prisijungia prie didžiojo istorijos vandenyno, kur kiekvienas įvykis – banga, paliekanti savo žymę ant amžinybės krantų.

LAIVAS: keliaukime į laivo vidų.

PROLOGAS: Šiandien leisitės į „JŪROS SAGOS“ pasakojimą – tai garso kelionė laiku, nukelianti į laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ gyvenimą. Ši garso patirtis pasakoja apie laivo istoriją, jo misiją bei nuotykius jūrose. Laivas, kaip personažas, kvies pažinti savo praeitį – nuo tarnybos Vokietijoje iki atvykimo į Lietuvą. Kelionės garsinis pasakojimas sudarytas iš specialiai kiekvienai erdvei sukurtų edukacinių scenų, o judėjimo kryptį brėš laivas, pasakojantis, kur turėsite keliauti. Laivo erdvėse atgims žmonių balsai – tai įgulos nariai, kurie pasakos apie save ir tarnybą laive. 
Užsimerk.  Įkvėpk, iškvėpk. Atsimerk, dabar tu laivo įgulos narys.

LAIVAS: prieš jus – aš, laivas. Pastatytas 1958 m. Brėmeno Burmesterio laivų statykloje, iš pradžių tarnavau Vokietijos kariniame laivyne, tuomet mane vadino „Koblenz“. 
Mano pilka spalva nudažytas korpusas gali sukelti įspūdį, jog esu metalinis, nors iš tiesų, esu medinis, karinis ,,Lindau“ klasės laivas. Braziliško ąžuolo korpusas, raudonmedžio apdaila, ir iš natūralaus tikmedžio pagaminti deniai. Nepigus aš laivelis. Visi įrenginiai tuo laikmečiu buvo patys naujausi. Tikriausiai todėl tiek ilgai ir tarnavau. Kyla klausimas, o kodėl tai svarbu? Mediena ir nemagnetinis metalas leidžia man išvengti magnetinių minų keliamo pavojaus. Kol dar plaukiojau jūrose ir vandenynuose, ieškojau gelmėse nugulusių minų – tai mano misija! 
1999 metų gruodžio pradžia, Baltijos jūroje siautėja uraganas Anatolijus, bangos kyla į 5-6 metrų aukštį, tuo metu iš Vokietijos į Klaipėdą, plaukiu link uosto, kuris taps mano naujais namais. Pamenu, buvo labai tamsu, bangos ritosi virš laivo, o laivo galas nuolat panirdavo po vandeniu,  vanduo mus supo iš visų pusių. Šią audrą įveikę pasiekėm Lietuvos krantus ir tapau  aš „Sūduviu“, pradėdamas tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose.

LAIVAS: kviečiu užlipti ant denio.