Įdomus eksponatas
2020 04 23, #IDOMUSEKSPONATAS [1]
Atvirukų serijos „Nos marins“ autorius – Prancūzijos karinių jūrų pajėgų karininkas, tapytojas ir iliustratorius, Prancūzijos karinio jūrų laivyno dailinikas Charlesas Millotas Marie Joseph (1880–1959). Būdamas 17 metų, jaunuolis įstojo į Jūrų akademiją, iš kur tėvams siuntė laiškus, iliustruotus mažais piešiniais, kuriuose su humoru piešė griežtą akademijos discipliną. Jo piešiniai – atvirukai – netrukus paskelbti spaudoje slapyvardžiu GERVESE.
Henri Gervese – žmogus, pasiekęs jūrų karininko karjeros aukštumų ir talentingas dailininkas. Jo komiški karinio jūrų laivyno jūreivių gyvenimo momentai buvo pavaizduoti atvirukų serijoje „Nos marins“ („Mūsų jūreiviai“). Tai humoristiniai, jaunatviškai linksmi piešiniai, smagiai perteikiantys jūreivių gyvenimo kasdienybę.
Daugiau – www.limis.lt [2], paieškoje įveskite „Nos marins“.
2020 04 09, #IDOMUSEKSPONATAS [1]
Ar žinote, kad inkaras yra ne tik įrenginys skirtas garantuoti saugų laivo stovėjimą reide ar atviroje jūroje, bet ir vilties simbolis? XIX a. Europoje išpopuliarėjo tikėjimo, vilties ir dosnumo ženklas. Šis ženklas dažniausiai būdavo sudaromas iš kryžiaus, inkaro ir širdies kompozicijos. Toks simbolis tapo populiarus ne tik religiniuose tekstuose, bet ir kasdienybėje. Kryžiaus, inkaro ir širdies ženklu buvo puošiami žiedai, pakabukai ar netgi sagos. Būtent, su tokiu ženklu puošta XIX–XX a. pradžios saga saugoma Lietuvos jūrų muziejaus fonduose.
Inkaras yra ir Lietuvos jūrų muziejaus simbolis, tad visas kolektyvas linki šiuo sudėtingu laikotarpiu neprarasti vilties ir taip tvirtai laikytis, kaip gerai inkaruotas laivas!
2020 04 07, #IDOMUSEKSPONATAS [1]
Žmogaus pažintis su vandeniu prasidėjo nuo elementariausių plaukiojimo priemonių, o vėliau vandeniu ir jūromis plaukiojo daugybė žmonių, ieškojusių laimės ir nuotykių, gerovės ir laisvės. Bet laisvė ne tokia saldi, kai skrandis tuščias ar ne?
Jūros ir vandenynai laisvę reiškė ne tik žmonėms, bet ir ekonomikai – didžiausi prekių srautai šimtmečius keliavo vandeniu. Jūrinės Lietuvos širdis – Klaipėdos uostas – įkurtas būtent dideliam prekių tranzitui. Kokios prekės keliavo iš didžiojo Klaipėdos uosto?Dar iki praeito šimtmečio vidurio jūrų uostai atrodė visai kitaip nei dabar. Tai buvo vieta, kur į miesto turgų suvažiuodavo žemdirbių gėrybių prikrauti vežimai ir suplaukdavo užjūrio prekių gausūs laivai. Klaipėdiečiai jūrininkai buvo įvaldę trikampę plaukiojimo praktiką – į Angliją jie plukdė medieną, ten pasikraudavo anglių ir buriuodavo į Prancūziją ar Ispaniją, kur Viduržemio jūros pakrantėse klestėjo jūros druskos garinimo verslovės. Ten Klaipėdos garlaivių triumuose anglių ar smėlio balastą pakeisdavo statinės su druska. Tos statinės keliaudavo į Klaipėdą ir kitus Rytprūsių ar Pomeranijos uostus. Klaipėdoje ir jos apylinkėse ypač paklausi buvo druska. Šis maisto produktas kažkada buvo prabangos prekė, o druskos monopolis priklausė valdovui. XV–XVI a. sandūroje valdovas druską dalindavo kaip dovanas. Klaipėdoje uostas kūrėsi lėtai, jo atsiradimui trukdė konkurentas – Karaliaučiaus uostas. 1580 m. laivų statyba Klaipėdoje buvo uždrausta dėl medžių naikinimo. Daugelį dešimtmečių Klaipėdoje buvo vos keli burlaiviai. Padėtis pagerėjo tik po Septynerių metų karo (1756–1763), kai Prūsija oficialiai priklausė Rusijos imperijai – kai neliko sienų ir muitų, o į Klaipėdą Nemunu ėmė plūsti Baltarusijos ir Lietuvos miško medžiaga. Uoste, vėjo malūnų varomose lentpjūvėse, rąstus supjaudavo į lentas, sijas, šulus statinėms, pabėgius ir gabeno į Vakarų ir Pietų Europą. Šimtmetį Klaipėdą maitino medienos eksportas.Taip ir judėjo prekės iš vienos šalies į kitą. XIX a. burlaivių laivyno nebeliko, 1900 m. išplaukė paskutinis barkas „Express“. Burlaiviai pralaimėjo kovą prieš garlaivius. Ilgainiui, 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, pradėtas kurti prekybinis laivynas.
#GYVENIMASJUROJEKITOKS
2020 04 03 #IDOMUSEKSPONATAS [3]
Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai pasipildė nauju spalvingu eksponatu. Jis mena laikus, kai Klaipėdos dangų rėmė bažnyčių bokštai, vėjas suko malūnų sparnus, o marios žydėjo laivų burėmis.
Mielieji, nenusiminkite! Karantinas praeis ir mes visi vėl galėsim pasivaikščioti prie jūros, marių ir miškų.
Klaipėdos panorama žvelgiant iš švyturio. Graviūra, apie 1880 m.
#GYVENIMASJUROJEKITOKS
2020 03 31 #IDOMUSEKSPONATAS [3]
Kas sieja lietuvius ir garsųjį flamandų kartografą Gerardą Merkatorių?
Ogi jo vardu pavadintas belgų mokomasis laivas „Mercator“! Šiuo tristiebiu burlaiviu lietuvis Kostas Burbulis 1935-1936 m. apiplaukė pasaulį ir sėkmingai atlikęs praktiką baigė Antverpeno jūrų mokyklą. Vėliau K. Burbulis plaukiojo Lietuvos ir JAV laivais.
Neseniai Lietuvos jūrų muziejaus fondus papildžiusiame atviruke matyti, kaip iškėlusi bures barkentina (tai toks pat laivo tipas kaip klaipėdiečių „Meridianas“) sklendžia per vandenyną. Šiuo metu „Mercator“ stovi Belgijos mieste Antverpene, jame įrengta muziejinė ekspozicija.
#GYVENIMASJUROJEKITOKS
www.limis.lt [2]
2020 03 26, #IDOMUSEKSPONATAS
Neseniai Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai pasipildė nauju eksponatu - graviūra, kuri pasakoja ne itin džiugius istorijos momentus. Istorija mena 1869-uosius.
Ieškodami geresnio gyvenimo, lietuviai XIX a. pradėjo emigruoti į Ameriką. Lėktuvai tuo metu dar neskraidė, taigi į Naująjį pasaulį patekti buvo galima tik laivu. Pirmieji lietuvių išeiviai per Atlantą plaukė burlaiviais. Štai kaip sunkią kelionę aprašė lietuvių emigrantas Jonas Bapkauskas:
„Išvažiavome mes iš Hamburgo 11 d. gruodžio 1868 m. laivas, kuriuo plaukėme, vadinosi „James Foster“. Lietuvių buvo ant laivo viso 7; iš jų keturi katalikai ir trys Iietuviai protestantai – du iš Marijampolės, o vienas nuo Vištyčio. Žydų iš Marijampolės, Vilkaviškio ir kitų Lietuvos miestelių važiavo su mumi 20. Keliavome per jūres Iygiai tris mėnesius. Maistą ant laivo dalino mums tik vieną kartą ant dienos. Kiekvienas gavo: septynis cukorius (sausainius), apvalius nuo 6 iki 7 colių pločio, šmotelį (gabalą) blogos mėsos, dvi žalias bulves, žiupsnelį ryžių, kaip po puskvortę avižinių miltų ir po pusantros kvortos vandenio. Virtis valgį turejome patys. Taip buvo pradžioj, paskui negavome nė to. Parėjo taip, kad, trečiam mėnesiui beeinant, žmonės ant laivo pradėjo mirti; buvo dienos, kad po kelis ant syk numarinome. Iš lietuvių, nors sunkiai sirgo, vienok nenumirė nė vienas.“
#GYVENIMASJUROJEKITOKS
2020 03 20, #IDOMUSEKSPONATAS
Visais laikais žmonės stengėsi pažinti jūrą. Vandens gelmė žadino žmonių smalsumą. Pradžioje žmonės nenaudodavo jokios įrangos, tiesiog įkvėpdavo oro ir nerdavo, prisirišę virve su akmeniu dėl svorio prie valties. XVI amžiaus pabaigoje sukonstruotas pirmasis nardymo šalmas. 1819 m. anglas Augustas Zibe sukonstravo nardymo ekipuotę: metalinį šalmą ir marškinius. Oras patekdavo į šalmą ir laisvai išeidavo pro marškinių apačią. 1837 m. Augustas Zibe patobulino ekipuotę iki visisškai hermetiškos. Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniuose - saugome nardymo šalmą, kaip ir nardymo varpą ekspozicijoje.
Nardymo varpas būdavo nuleidžiamas į vandenyno dugną, o jo viduje būdavo vienas žmogus, kuris suteikdavo papildomo svorio norint išlaikyti varpą dugne. Ilgą laiką nardymo varpas buvo pagrindinė nardymo priemonė.
2020 03 20 #IDOMUSEKSPONATAS
Šis kompasas ne taip seniai priklausė legendinei greitaeigei lengvajai karinei fregatai F11 „Žemaitis“. Tai vienas pirmųjų mūsų atkurtos, laisvos Lietuvos karinių laivų. Ilgą laiką tarnavęs, saugojęs ir puošęs Klaipėdos uostą. Girokompasas – prietaisas, pagamintas giroskopo principu, rodo laivo ar lėktuvo kursą.
Visi mes nuolat keliaujame, tarp rytų ir vakarų, tarp šiaurės ir pietų, ir bandome surasti savo vietą šioje planetoje. Tačiau nepamirškime net didžiausios audros metu žvelgti į savo vidinį kompasą ir įsiklausyti į savo vidinį balsą. Jis leis pasirinkti, kur plaukti, o kur ne.
2020 03 18 #IDOMUSEKSPONATAS [4]
Jūra plaukioti galima laisvai, tačiau čia galioja susitarimai, įsakymai ir taisyklės, kurių pradžia mena karaliaus Mindaugo laikus.
Jūrinė teisė ir Mindaugo įsakai su antspaudu mena istoriją, kaip pripažintas Lietuvos karaliumi Mindaugas tapo vienu iš pietryčių Baltijos jūros pakrantės regiono lyderiu. Jo globos siekė jūrų pirkliai, gabenę prekes tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų uostų. Jo įsakai – bene pirmieji Lietuvos jūrų teisės aktai.
„Visiems pirkliams duodame visapusišką taiką ir laisvę visoms mūsų karalystės dalims… Ir jei kurio nors laivas suduš mūsų valdovo vandenyse, mes nustatome ir pageidaujame, kad niekas jo netrukdytų ir kad jis nepatirtų jokių nemalonumų ar laive ar ant žemės. Norime kad ši mūsų privilegija galiotų nuolat ir kad būtų neabejotinai gerbiama mūsų ir mūsų įpėdinių.“
