Lietuvos jūrų muziejus dalyvauja projekte KLAIPĖDA – EUROPOS JAUNIMO SOSTINĖ 2021
Siekiame būti jaunimui atviru ir draugišku muziejumi, sudarant sąlygas kokybiškam užimtumui, neformaliam švietimui, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymui, idėjų realizavimui, ekologinio pilietiškumo skatinimui.
Muziejus savo idėjas kartu su jaunimu skleis, kurs, įgyvendins dalyvaudamas SOLIDARUMO PLATFORMOJE, socialinių eksperimentų srityje PATIRK MANE
DALYVAUK IR TU!
Kovo 1-23 d., darbo dienomis, 15.00-15.30 val. Lietuvos jūrų muziejus kartu su 16 Klaipėdos mokyklų moksleiviais organizuoja 16 virtualių diskusijų skirtingomis Baltijos jūros ekologijos temomis. Temas rasite čia.
Virtualus forumų ciklas „14m3 Baltijos 2050 / Distopija ar realybė?“ Tiesioginės transliacijos vyks Lietuvos jūrų muziejaus socialiniame tinkle „Facebook“.
Diskusijų moderatorė
Dalia Grikšaitė, KU atstovė spaudai
Esu iš tų žmonių, kuriems rūpi. Ir aplinka, ir ateitis. Man svarbu, kas bus po mūsų, kur ir kaip gyvens, kuo kvėpuos mūsų palikuonys. Ne, į ekologinius protestus nevaikštau... Nesu iš tų, kurie pasaulį gelbsti lozungais. Tikiu mažo darbo svarba ir darau. Rūšiuoju, numestą šiukšlę pakeliu, nuolat mokausi gyventi tvariau, švariau. Ir dar esu optimistė. Tikiu, kad didysis žmonijos skruzdėlynas ras būdų, kaip sugyventi bei išgyventi darniai ir prasmingai dirbant, kuriant taikų ir draugišką pasaulį.
Diskusijų dalyviai
Selemonas Paltanavičius, gamtininkas, rašytojas.
Galėjau pasakyti, kad Baltiją ir visas pasaulio jūras išsaugos tik jauni. Bet po to pagalvojau: o kodėl tik jie? O mes – ką? Taigi kartu jūras teršėmė, neleidome joms ramiai sau banguoti. Dabar reikia grąžinti jūrai skolas. Taigi, dirbkime kartu. O jūs, jauni, veskite visus pirmyn!
Sergej Suzdalev, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas, vandenų biogeochemijos ir ekosistemų funkcionavimo tyrimų grupės narys.
Nuo 2013 m. aktyviai domiuosi cheminės taršos klausimais: analizuoju Baltijos jūroje vykstančius taršos procesus ir juos reguliuojančius veiksnius, atlieku pavojingų cheminių medžiagų tyrimus aplinkoje, kartu su kitų šalių mokslininkais ieškome Baltijos jūros būklės gerinimo sprendimų.
Galbrielius Liaudanskas (SVARAS), vokalistas, dainų tekstų bei muzikos kūrėjas, visuomeninkas, savanoris.
Savanorystė – darbai, o ne žodžiai...
Giedrius Savickas, aktorius, televizijos laidų vedėjas
Kodėl reikia saugoti Baltijos jūrą? O todėl, kad tik vieną ją turim. Viskas tuom ir pasakyta. Reikia suprasti, kad mes visada esame svečiuose. Jūra be mūsų gyvuotų puikiai. Mes be jos – graudu net pagalvot. Ateiti į svečius ir prišikti ant kilimo – štai ką reiškia teršti gamtą. Jei gamta norėtų, ji greit mus iš čia „išpravodytų“.
Iš mūsų ji daug nereikalauja, nes žino, kad mes nesam jau labai protingi. Reikia tik paimti šiukšlę ir išmesit į šiukšlių dėžę, to tikrai pakanka. Na, bet būna, kad žmogus jau suaugęs, bet vis tiek niekaip negali to padaryti.
O jaunimas dabar yra pats geriausias, koks tik kadaise buvo. Kitas jaunimas bus dar geresnis už tą, kuris dabar yra. Nors tai gerai nuteikia…
Linas Duoblys, kapitonas, nardymo entuziastas
Pamesti žvejų tinklai kelia pavojų ne tik Baltijos jūroje kursuojantiems laivams, svarbiausia, kad jie gadina jūroje tūnantį šalies paveldą.
Virginija Kochanskytė, aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė,UNICEF Lietuva Geros valios ambasadorė.
Gelbėkime pasaulį nuo taršos! Bet kaip jį išgelbėti? Statistika mus informuoja, kad pasaulyje kasdien miršta daugiau nei 4000 vaikų dėl švaraus vandens trūkumo. Negi nenumesta pajūryje šiukšlė gali išgelbėti, kada pasaulio pramonė tonomis verčia nuodingas atliekas į vandenynus? Ar mūsų asmeninės pastangos nėra viso labo tik šiaudas jūroje? Bet jeigu tu būtum vienas iš tų 4000 nelaimėlių ir tą pagalbos šiaudą kas nors ištiestų tau?Turime pradėti nuo savęs, prisiimdami asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Privalu išmokti žmonijos istorijos pamokas - nesiskaitymas su kitu, gyvenimas kito sąskaita anksčiau ar vėliau sugrįžta bumerangu. Karts nuo karto kiekvienas savęs paklausiame, kokia gyvenimo prasmė. Kokia? Kuo savo gyvenimą užpildysi, tokia ir bus prasmė. Tai gal verčiau negudrauti, nesiderėti, o daryti gerus darbus. Ryžkimės kilniai misijai – gelbėti pasaulį nuo taršos!
Greta Meškauskaitė, projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ vadovė
Projektas „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021” Klaipėdai ir Lietuvai – tai platforma naujoms jaunimo iniciatyvoms, socialiniams, pilietiniams, kultūros projektams. Tai – galimybė transformuotis, įtraukti jaunimą aktyviau dalyvauti miesto gyvenime, suteikti daugiau galių formuoti jaunimo politiką, pritraukti Europos jaunimo dėmesį, pristatyti miestą tarptautiniame kontekste ir stiprinti Europos jaunimo identitetą. Kompleksinė, iš 9 platformų sudaryta projekto programa siekiama padėti pagrindą jaunimo identifikuotiems iššūkiams, su kuriais susiduriama Klaipėdos mieste, sprendimui. Tikime, jog Klaipėdai, pirmajam miestui šiaurės Europos regione, 2021 - ųjų metų Europos jaunimo sostinės titulas padės atskleisti Klaipėdos jaunimo potencialą: miestas taps atviras, bendradarbiaujantis ir draugiškas jaunimui.
Emilija Lendraitytė, savanorė
Esu kūrybiška siela kilusi iš nuostabiausio Lietuvos krašto. Gimiau ir savo vaikystę praleidau Nidoje, vėliau, persikėlusi į Juodkrantę, mokinausi Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykloje ir galiausiai baigiau Hermano Zudermano gimnaziją Klaipėdoje. Visą mano brendimo laikotarpį mane supo ir globojo jūra, kuri padėjo man augti. Man norisi skatinti jaunimą ir žmones suprasti, kokie turtingi esame turėdami ją.
Jolita Bakanauskaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Baltijos jūra man yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys. Būdama viena iš labiausiai užterštų jūrų, ji kenčia ekosistemos pokyčius, ekonominės žūklės žalą. Tai mūsų namai ir Lietuvos kelias į pasaulį. Jūra yra Klaipėdos simbolis, atvira visiems savo horizontu, todėl man svarbu, kas su ja vyksta.
Laura Stukonytė, biologė, VU Gyvybės mokslų centro absolventė
Mes, jauni žmonės, į savo rankas gauname pasaulį su daugybe ekologinių problemų, todėl turime ypač gerai suvokti jų svarbą ir kartu ieškoti būdų jas spręsti. Vandenyno gerovė yra visiškai susipynusi su žmonių gerove, tad jo problemos, tokios kaip tarša, turėtų būti mūsų visų prioritetas
Raminta Kvėkšaitė, pirmininkė, LMS Klaipėdos mokinių savivaldų informacijos centras
Baltijos jūra – mūsų Tėvynės dalis. Saugokime ir nepaverskime jos tik atsiminimu.
Laura Metenkaitė, DADADA studio projektų vadovė, Milda Šiurlytė, DADADA studio dizainerė
14m3 2050 Baltijos. Distopija ar realybė?. Distopija – nepageidaujama bei bauginanti visuomenė, kurioje nėra vietos šviesai. Instaliacijos bei edukacinės platformos ,,Kubo‘‘ tikslas yra perkelti visuomenę į 2050-uosius ir pabandyti įsivaizduoti, kas gali atsitikti jūros gyvūnams bei gamtai, jei kiekvienas iš mūsų nesiims veiksmų vartoti atsakingiau bei nesupras, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmę. Instaliacijoje vaizduojamos neatsakingų veikslų pasekmės. Visi kartu mes galime veikti tikslingai ir taip pat dar labiau susidraugauti su gamta.
Remigijus Dailidė, Lietuvos jūrų muziejaus vyr. muziejininkas-biologas.
Mes visi esame gamtos vaikai. Tad išmokime ja džiaugtis, o ne niokoti.
Saulius Karalius, Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas
Nuo pat ankstyvos vaikystės reikia domėtis mus supančia gamta. Išmokti ją suvokti ir pažinti. Išmokti ją pamilti. Tada ta meilė padės mums priimti teisingus sprendimus, kai mes atsisėsime į kėdę tų, nuo kurių šie sprendimai priklauso.
Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas
Stovint pakrantėje ir žiūrint į jūrą nesimato jos krašto. Ji plati ir neaprėpiama, bauginanti ir intriguojanti. Žmogui nelengva su ja ,,susidraugauti“, ją suprasti. Ji duoda labai daug, jei ją mylėsite ir gerbsite, jei ne, ji gali atimti tiek pat, jei ne daugiau...
Jolanta Itejeva, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Mano savanorystė Lietuvos jūrų muziejuje, žinoma, prasidėjo nuo meilės jūrai, gamtai, gyvūnams ir istorijai. Kiekviena diena čia man – tarsi kelionė, kurios metu sužinau ir atrandu vis kažką naujo ir nuostabaus apie pasaulį, kuris mane supa. Čia užsimezga draugystės su tokiais pat mylinčiais gyvenimą, jūrą ir savo darbą bendražygiais ir, žinoma, su gamta. Atvira širdimi geriu į save visus šiuos atradimus, o tada skubu dalintis su visasi Muziejaus svečiais.
.
Valentinas Lepeška, Lietuvos jūrų muziejaus savanoris
Verslinei žvejybai – NE! Išsaugokime Baltijos gyvybę!
Ugnė Čėsnaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Gamta yra tai, kas visus mus vienijo nuo senų laikų, vienija dabar ir vienys visas ateities kartas. Gamta yra namai daugeliui gyvūnėlių. Gamta suteikia mums visiems daug džiaugsmo ir ramybės. Todėl turime saugoti, prižiūrėti ir tausoti gamtą, neteršti jos.
Meda Dylertaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanorystė Jūrų muziejuje – tai tik dar vienas būdas realizuoti savo norą padėti gamtai ir skleisti supratingumą visuomenei. Savanoriaudama, nors dar tik mėnesį, jaučiu pasitenkinimą savimi ir esu laiminga. Organizacijos misija mane įkvepia dėti visas pastangas į šią veiklą, o aplinka, darbuotojai ir kiti savanoriai motyvuoja šiam tikslui.
Sofia Jonušauskaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanoriauju įvairiose organizacijose jau labai seniai, tačiau Jūrų muziejus atsirado mano gyvenime tik dabar. Nors tik mėnesį dar čia savanoriauju, tačiau jau jaučiuosi sužinojusi daug naujų dalykų apie jūrinį gyvenimą ir tikrai galiu pasakyti, jog man pavyko realizuoti save.
Gustė Uktverytė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanoriauju dar tik mėnesį, bet man čia labai patinka. Sužinojau daug negirdėtų ir įdomių faktų apie Nerijos fortą ir Baltijos jūrą. Taip pat mes su šeima labai stengiamės saugoti gamtą: rūšiuojame, naudojame daugkartinius maišelius ir puodelius, mažiname plastiko naudojimą.
Rokas Keniausis, Lietuvos jūrų muziejaus savanoris
Būti savanoriu nėra sunku, tiesiog reikia suprasti savo pareigą. Man asmeniškai yra labai smagu padėti žmonėms, matyti jų skirtingus veidus ir spėlioti, iš kokių miestų, šalių jie yra. Savanorystė, man yra pabėgimas nuo savo rutinos. Muziejuje vyksta tiek daug visko ir kiekvienas įvykis labai daug ko išmoko.
Andrius Gontier, Lietuvos jūrų muziejaus savanoris
Savanorystė – yra raktas į naują sritį, naują patirtį, kurią tikrai galėsiu panaudoti gyvenime. Savanoriaujant tenka pabūti įvairiose situacijose, vietose ir, savaime aišku, bendrauti su įvairiais žmonėmis. Tikrai turėjau nemažai užduočių, tačiau puikiai susitvarkydavau kartu su kitų savanorių ir darbuotojų pagalba. Be to, savanorystė atskleidė man nemažai naujų būdų kaip būti ekologišku, t.y. tausoti gamtą, neteršti bei prižiūrėti tvarką pačiam. Šiuo metu stengiuos kuo daugiau draugų pritraukti į ekologiškesnį gyvenimą!
Goda Kuznecovaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanorystė daug ko išmokė ir padėjo pakeisti požiūrį į aplinkosaugą/ekologiją. Įpratau naudoti daugkartinius indus ir pradėjau pratinti savo draugus prie jų. Leisdama laiką muziejuje sužinojau apie Baltijos jūrą, jos gyventojus. Jūra kentė ir kenčia tiek dėl vykusių karų, tiek dėl žmogaus veiklos joje (pvz.; naftos platformų ir jos produktų išsiliejimas į jūrą). Visuomet stengiuos daug kalbėti apie taršą Baltijos jūroje. Tikiuos, kad kada nors Baltijos jūra bus švaresnė negu yra dabar.
Jei ir jūs matote galimybę bendradarbiauti, susisiekime.
Lauksime jūsų gerųjų ketinimų el.p. savanoriai@muziejus.lt, +370 659 61497
