Virtualu, bet tikra

2020 11 23, #IrkisĮŠviesą 
Vargu ar kas tiksliai žino, kada ir kur buvo pastatytas pirmasis švyturys. Tačiau iki mūsų laikų tebėra gyvas pasakojimas apie septynis pasaulio stebuklus. Vienas iš jų yra 140 m. aukščio Egipto sostinės Aleksandrijos švyturys. Jis 283 m. pr. m. e. buvo pastatytas Faroso saloje. Pačiame švyturio viršuje daugiau kaip 1500 metų degė laužas, kuris laivams rodė kelią.
Senovėje švyturių prižiūrėtojai buvo atplėšti nuo pasaulio. Kelias iki artimiausios gyvenvietės buvo labai tolimas, tad keliauti pėsčiomis ar plaukti tekdavo kelias valandas. Darbas švyturyje buvo labai pavojingas – įsisiautėjusi jūra grasindavo pražūtimi net labai įtvirtintiems į uolas švyturiams. Taip įvyko su Škotijos švyturiu. Vandens bangos pasiekė švyturio Belrok 36 m aukščio viršūnę ir nuplėšė lauko kopėčias. Kartais galingos bangos vandens kriokliais apipila švyturio bokštą nuo viršaus iki apačios. Taip atsitiko su Trinidado Hid Laid švyturiu Oregono pakrantėje. Bangos sutrikdė žibinto darbą, nors jis buvo 60 m aukščio virš jūros.

Lietuvoje yra 7 švyturiai. Seniausias – Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m., 1953 m. perstatytas. Ventės rago švyturys pastatytas 1863 m., Nidos – 1874 m., Uostadvario švyturys – 1873-1876 m., Pervalkos (arba Arklių) švyturys – 1900 m., Šventosios švyturys Palangoje – 1957 m. Šie švyturiai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jie turi istorinę, architektūrinę, techninę vertę.

Klaipėdos švyturys buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. (Baltijos jūros pakrantėje senesni tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai). Šviesos įtaisą sudarė 6 atšvaitai iš bronzos, atspindėję lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas. 1819 m. Klaipėdos švyturys buvo paaukštintas, jame įrengta nauja žibintų sistema. Klaipėdos švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, atstatytas 1945 m., o iš naujo perstatytas ir patobulintas tik 1953 m. Dabartinio švyturio aukštis – 44 metrai. Atstumas nuo jūros – 500 m. Signalas matomas iš 33 kilometrų.

Nuo 1874 m. Klaipėdos švyturys dažomas raudona spalva, o vėliau – baltais ir raudonais kvadratais. Ši ypatybė seniausiam Lietuvos švyturiui suteikė Raudonojo vardą. 1945 m. karo veiksmų metu sunaikintas statinys buvo pastatytas iš naujo. Kokia spalva nudažytas dabartinis Klaipėdos švyturys? Rašykite komentare, vieną laimėtoją išrinksime rytoj!

4-apie-svyturius.png


2020 11 19, #VIRTUALUBETTIKRA, #JŪROSISTORIJOS, #LIMIS 

Viliojantis kriauklių pasaulis

Moliuskai – daugialąsčiai bestuburiai gyvūnai, minkštakūniai, dažnai su išorine kriaukle, skirstomi į pilvakojus, galvakojus ir dvigeldžius.
Galvakojai (aštunkojai, kalmarai, sepijos, kt.) moliuskai turi gerai išsivysčiusią kraujotakos ir nervų sistemą, jutimo organus, galvos smegenis, kuriuos gaubia kremzlinė kaukolė. Kalmarai gali užaugti daugiau 10 metrų ilgio, sunku juos stebėti, kadangi jie dugno, gelmių gyventojai. Jais mėgaujasi nardymo čempionais vadinami kašalotai, kurie neįkvėpę oro gali išbūti po vandeniu iki 2 valandų.
Kai kurių dvigeldžių moliuskų kriauklėse gali užaugti perlai. Kaip tai nutinka? Į kriauklę pakliuvęs svetimkūnis, pavyzdžiui, smėlio smiltelė, yra padengiamas daugybe perlamutro sluoksnių, todėl po truputį geldelėje auga perlas. Jei perlas tikras, tvirtas jis išliks kiek daugiau nei 100 metų. 
Pilvakojų moliuskų yra gausiausiai. Šioje grupėje įdomu paminėti Veneros šukas. Plėšrūs šios rūšies mureksai paplitę Ramiajame ir Indijos vandenynuose. Unikalios formos kriauklės pasižymi ilgu sifoniniu kanalu ir gausiais įvairaus ilgio spygliais, kurie gina nuo kitų plėšrūnų, neleidžia įklimpti į minkštą dugno gruntą. Pavadinimas siejamas su romėnų meilės deive Venera. Pasakojama, kad deivė šią kriauklę įsegdavo nieko nenutuokiantiems vyrams į plaukus ir šie vargšai ją beviltiškai įsimylėdavo, išeidavo iš proto. Plačiau apie mureksus pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus virtuali paroda.
O jei labiau mėgstate popierių – „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla. Kriauklės“ (autorius – Algirdas Stankevičius) knyga, skirta pristatyti išskirtinį Lietuvos jūrų muziejaus jūrų moliuskų kriauklių rinkinį, kuriame virš 23 000 egzempliorių iš įvairių pasaulio vietų, visų vandenynų, daugumos jūrų. Didelių ir mažų, nepaprastai gražių ir nekrentančių į akis pilkokų kriauklių. Kolekcijoje daug retų, endeminių rūšių, kuriomis didžiuojasi geriausi pasaulio muziejai. Knyga skirta visiems, ką vilioja nepasakomai įvairus ir paslaptingas kriauklių pasaulis, kas geidžia sužinoti, kada žmogus pradėjo vartoti moliuskus maistui, o jų kriaukles buityje, kada jis atskleidė ir įvertino jų grožį, panaudojo savo kultūroje, kaip tęsiasi žmogaus ir gamtos kūrybinis bendravimas. Knyga išleista dviem skirtingais viršeliais!  

a._mazunas.png

A. Mažūno nuotrauka

d._rimdeika.jpg

D. Rimeikos nuotrauka


2020 11 18, #VIRTUALUBETTIKRA, #JŪROSISTORIJOS

Lietuvos jūrų muziejų pasiekė puiki žinia! Dizaino studija, parengusi interaktyvią-edukacinę ekspoziciją muziejuje ,,Apie vėžiagyvius, dygiaodžius ir mus“ laimėjo pirmą vietą kategorijoje „Paslaugų ir socialinis dizainas“! Šiais metais Lietuvos Dizaino forumo iniciatyva, jau devintą kartą Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas“ yra teikiamas 10 geriausių darbų 10-tyje kategorijų.
Ką žinote apie vėžiagyvius? 
Vėžiagyvių  galima sutikti giliausiose vandenyno vietose, panirus net į 10 kilometrų gylį, jų taip pat galite pamatyti beveik padebesiuose – kalnų ežeruose. Daugiausiai vėžiagyvių gyvena vandenyje – tiek sūriame, tiek gėlame, bet yra ir tokių, kurie namus randa sausumoje.
Prisitaikę prie pačių įvairiausių sąlygų jie labai skiriasi savo dydžiu, forma ar bendra išvaizda, bet visi turi šarvus. Skaičiuojama apie 30 000 vėžiagyvių rūšių. Nariuotakojai – tai ir krevetės, krabai, omarai, vėžiai, jūros gilės ir daugybė kitų. Pats didžiausias vėžiagyvis yra japoniškas vorinis krabas. Kaip sufleruoja pavadinimas, galima tikėtis į vorą panašaus krabo – ne visiems silpnų nervų žmonėms pavyktų įvertinti šio krabo grožį. Ištempus ilgas laibas krabo kojas jis gali siekti beveik 4 metrus. Japoniškas vorinis krabas gyvena vandenyse aplink Japoniją, lėtai rėplioja dugnu ir ieško maisto. Būdamas visaėdis nemoja nei į augalinį, nei į mėsinį meniu, kartais valgo ir dvėseną. Didžiausi sausumos vėžiagyviai yra kokosiniai krabai – jie išauga iki vieno metro ilgio ir keturių kilogramų svorio. Jų galima rasti nedidelėse Indijos ir Ramiojo vandenyno salose. Kokosiniai krabai yra geri ir vikrūs lipikai, pajutę pavojų lengvai pasprunka medžio kamienu aukštyn. Savo vardą gavo nuo polinkio valgyti kokosus, bet šių krabų dieta gana įvairi, jie valgo įvairius vaisius, net mažesnius krabus, smulkius žinduolius, dvėseną. Pamatę bet kokį galimą maisto produktą paliktą be priežiūros atrėplioja ir jei tik įmanoma bando nusitempti į saugią vietą tolimesnei apžiūrai ir suvartojimui – dėl tokio elgesio kokosiniai krabai dar yra vadinami krabais vagimis.
Kokosinis krabas išsiskiria itin storais šarvais, kurie dengia didžiąją jo kūno dalį, tad sunku patikėti, kad jis yra atsiskyrėlių krabų giminaitis – dauguma atsiskyrėlių turi minkštą, spiralinės formos pilvą, kurį bando apsaugoti pasivogtomis kriauklėmis. Taip, išgirdote gerai – šie krabai ieško laisvų kriauklių ir kaipmat į jas įsirango.  Augant jų kūnui kriaukles reikia keisti. Pastebimi patys įvairiausi atsiskyrėlių kriauklių keitimo ritualai – nuo mandagaus keitimosi iki grupuočių karų dėl geriausių kriauklių.
Dar norisi paminėti vieną ypatingą vėžiagyvį, kuris teoriškai galėtų būtų karūnuotas vandenyno siaubu – tai vėžys maldininkas. Nuo mažojo piršto dydžio iki beveik 40 cm išaugantys vėžiagyviai pasižymi įspūdingu medžioklės arsenalu – turi nepaprastai stipriai gebančias smogti galūnes – tai vadinama spyruokliniu smūgiu. Paprastai šie vėžiai slepiasi koraliniame rife ar dugno smėlyje ir tyko grobio, pamatę jį atakuoja didžiuliu greičiu ir jėga.
Skaičiuojama, kad šio vėžio smūgio greitis beveik kaip kulkos – jis lyg niekur nieko sutraiško aukų šarvus. Tarp kitko, jei toks vėžys būtų patalpintas į paprastą akvariumą – galėtų išdaužti jo stiklą. Lietuviams bene geriausiai pažįstamas vėžiagyvis yra plačiažnyplis vėžys, jis gyvena gėlo ir neužteršto vandens telkiniuose – upėse, ežeruose. Dieną jų beveik nesutiksite – tai naktiniai medžiokliai.
Iš Lietuvos jūrų muziejaus gido „Jūros istorijos“, kuris jau pakeliui į spaustuvę! Teksto autorė – Kristina Sadauskienė.
Nuotraukos: E. Lasio. 

veziagyviaiai_large.png


2020 11 09, #VIRTUALUBETTIKRA
#IrkisĮŠviesą
Klaipėdos uosto statybos inspektoriaus Johann Samuel von Lilienthal suprojektuotas švyturys buvo įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. Jis buvo vadinamas ne tik Klaipėdos švyturiu, bet ir dar kitaip. Ar žinote kaip? 

122869230_10158157095379011_2675603001469407126_n.png


2020 11 02, #VIRTUALUBETTIKRA
#IrkisĮŠviesą

Klaipėdos uosto šiaurinio molo gale 1884–1945 m. stovėjęs švyturys turėjo savo vardą. Ar žinote tikslų jo pavadinimą?

123028066_10158157096534011_414219257458287618_n.png


2020 04 10, #VIRTUALUBETTIKRA

Įprastai lankydamiesi muziejuje to neišvystumėte! Kviečiame virtualiai apsilankyti akvariumo užkulisiuose! Jūsų gidas – Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius!
publication1.jpg


2020 04 06, #VIRTUALUBETTIKRA

Nerijos fortas – vienintelis išlikęs XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Pabėgiokite po fortą, kuriame įkurdintas Jūrų muziejus su Joana, o daugiau forto istorijos detalių rasite animuotame vaizdo siužete: https://www.youtube.com/watch?v=ssiU-I3lYG4&feature=youtu.be

fortas-video.jpg


2020 04 05, #VIRTUALUBETTIKRA
Lietuvos jūrų muziejus didžiuojasi viena didžiausių jūrų kriauklių kolekcija Europoje. Kiek daug istorijų gali papasakoti kiekviena kriauklė...
O šiandien apie kūgenius! (plačiau - parodoje https://ljm.limis.lt/-/virtuali-paroda-kugeniai-%E2%80%93-p…)

Kuo išskirtiniai šie gyvūnai? Juda lėtai, bet ... žudo greitai. Kūgenio naudojamas žudymo mechanizmas veikia neįtikėtinai greitai: pasaulyje jam nėra lygių. Šie moliuskai – ne itin judrūs gyvūnai, bet gamta jiems davė galingą evoliucijos eigos ištobulintą puolamąjį ginklą. Tai – geluonis – aštrus spyglys tuščiaviduriame chitino vamzdelyje, susiformavęs iš pakitusių radulės (dantyta chitino juosta moliusko burnoje, naudojama maistui smulkinti, gremžti jį nuo įvairių paviršių) dantukų.

Kūgeniai – ypatingi, prieš 30 mln. metų išsivystę pilvakojai moliuskai, priklausantys pilvakojų genčiai. Juos gali atskirti pagal išraiškingą kūgio formos kriauklę. Gamtos apdovanota įvairiausiais ornamentais, raštais ir spalvomis ji yra viena didžiausių kolekcininkų svajonių. Papuošalų gamintojai iš kūgenio kriauklių kuria ne tik įspūdingus vėrinius, sages ar apyrankes, bet ir namų apyvokos daiktus bei paveikslus.
Kūgenių šeima gausi: joje yra beveik 600 rūšių. Visos jos gyvena tropinėse jūrose. Dažniausiai – koraliniuose rifuose, prie povandeninių uolų, ant smėlėto dugno ir net atoslūgių-potvynių zonose.

kriaukle.jpg


#GYVYBEIRUPESTI
Jūrų muziejuje jau gydoma dešimt ruonių jauniklių

Gamta karantino nežino: per dešimt dienų į Lietuvos jūrų muziejų atgabenta jau net 10 nusilpusių ruoniukų-pamestinukų iš Baltijos pajūrio. Aštuoni iš jų – patys silpniausi – yra gydomi improvizuotoje laboratorijoje: dviejose voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Priešais – darbuotojų kabintas. Trys specialistai, pasikeisdami, dieną-naktį budi prie šių nelaimėlių. Duoda vaistus, maitina, valo.
Ruonių jauniklius prižiūrintis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad pirmasis jauniklis buvo rastas prieš dešimt dienų.
– O paskui pasipylė beveik kas dieną, šiandien – net du, – pasakojo Arūnas. – Du ruoniukus patys pagal pranešimą atsivežėm, kitus atgabeno „Nuaras“. Vežami iš visos pakrantės: Būtingės, Palangos, Girulių, Juodkrantės, Nidos. Visi dešimt – tikri skurdukai, o menkiausia yra jau vakar su tamsa atvežta ruoniukė – ji sveria vos 11 kilogramų net – keliais kilogramais lengvesnė už ką tik gimusį ruoniuką. Tai rodo, kad gyvūnui teko badauti likus be mamos. Jai sužalotas snukutis, išplėštas net vienas dantis – panašu, kad šuo nučiupo dantimis ir snukučio ir draskė.
Ir kiti devyni jaunikliai – sukandžioti šunų ir laukinių gyvūnų, sukapoti paukščių. Visiems yra skirti antibiotikai, kurie lengvina žaidų gijimą ir neleidžia joms supūliuoti. Visi gyvūnai pirmiausia yra girdomi tik fiziologiniu tirpalu, vėliau pereinama prie skystos tyrės iš žuvies, grietinėlės, vitaminų bei papildų, kuri irgi duodama per zondą.
Arūnas Grušas džiaugiasi, kad nei vienas gyvūnas neturi virškinimo problemų.
– Visi ėda noriai, nuo skystesnės tyrės pereina prie tirštesnės ir jau du maitinasi žuvyte, – pasakoja biologas .– Tiedu jau yra išgabenti į karantino baseinėlį muziejuje. Jeigu visi taip gerai stiprės, tai kasdien po vieną keliaus į muziejų, nes dviejose voniose tiek gyvūnų sutalpinti neįmanoma.
Pernai Lietuvos jūrų muziejus išgydė ir į laisvę paleido net penkiolika Baltijos pilkųjų ruonių. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 30 metų buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras jau statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. Prie Baltijos pilkųjų ruonių gelbėjimo projekto prisideda ir AB „Novaturas“.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

procentai_juru_muziejus-1080x1080.jpg

 


2020 03 30, #VIRTUALUBETTIKRA

Klaipėdos krašto ir miesto istorija gali duoti patarimų šiandienai: tikrinimas, izoliavimas, priverstinis judėjimo suvaržymas, greitas reagavimas, griežtesnis higienos ir sanitarijos normų laikymasis gali padėti suvaldyti pandemiją. Ir dar – praeityje buvome priklausomi nuo pasaulinių reiškinių. Dabar nuo jų esame priklausomi dar labiau.
Lietuvos jūrų muziejuje saugomi trys atplaukiusių laivais priverstinės izoliacijos liudininkai. Tai 1904 m. vandens įrengimų prižiūrėtojo Mahl apmatuotų ir patikrintų 1887 m., 1898 m. pastatytų Karantino stoties Kuršių nerijoje statinių brėžiniai. Viename iš jų nurodyta kokia buvo pirminė šios stoties įkūrimo priežastis – ilgas gyvenamas namas pavadintas tiesiog „Barakas sergantiems cholera“. Klaipėdos uosto karantino stotis Nemirsetoje veikė 1831 m. Kopgalyje ši įstaiga pradėjo veiklą tarp 1883 – 1887 m. ir ją tęsė iki pat 1944 m. Ar buvo ko nerimauti Prūsijos, Vokietijos, Lietuvos valdžioms?
Kopgalio karantino stoties veiklos pradžią tenka sieti su penktąja 1881– 896 m. choleros pandemijos banga. Ji prasidėjo Egipto didmiestyje Kaire. Ją stebėjo vokiečių epidemiologas Robertas Koch, kuris pastebėjo „Niekas cholera nesirgo dar kartą – matyt, ji sukuria atsparų imunitetą“. 1886 m. užkratas nusinešė 40 000 čiliečių gyvybių, 1892 – 1893 m. Rusijoje pusę iš 620 000 susirgusių, 1892–1894 m. vakarų Ukrainoje 2300. Liga apėmė Prancūziją ir dalį Vokietijos. Sunerimęs popiežius Leonas XIII iniciavo savo projektuotos prieglaudos susirgusiems Vatikane steigimą. 1893 m. cholera pasireiškė Rusijos imperijos valdomose Livonijoje, Kurše, Lenkijoje ir Vokietijos uoste Hamburge. Šiame uostamiestyje ligos protrūkį lydėjo ne tik 8600 žmonių netektys, bet ir maištas. Artėjanti grėsmė paskatino vyriausybę susirūpinti uostų apsauga. Pasirinkta vieta buvo neatsitiktinė. Čia buvo patogi prieplauka laivams, stovėjo uosto statybos inspekcijos darbininkų barakai – pašiūrės, ginkluotas patrankomis ir turėjęs įgulą fortas. Tai reikalui esant leido didelį asmenų skaičių prievarta ar savanoriškai izoliuoti nuo miesto. 1887 m. buvo pastatyti bent du ilgi barakai su neaukštais dvišlaičiais stogais. Viename įrengtas sandėlis ir pagalbinės patalpos. Iš vieno siauro galo patenkama į kuro ir durpių sandėlį. Iš šono buvo durys į didelę skalbyklą. Iš kitos pusės durys vedė į lavoninę. Kitame pastato gale įrengtas trijų patalpų blokas iš prieškambario, dezinfekavimo ir vėdinimo patalpos. Antrasis buvo skirtas ligoniams. Jo centre įrengtos dvi krosnelės su kaminais. Didžiąją pastato dalį užėmė erdvė su lovomis 10 vyrų ir atskirta dalis 3 moterims. Kitoje jo pusėje įrengtas tambūras, prieškambaris, prausykla ir būdėtojo kambarys. Netrukus tai buvo išbandyta praktikoje. 1894 m. rugsėjo 4 – 12 d. Klaipėdos priemiestyje Bomelsvitėje kilo netikėtas choleros protrūkis: iš 11 susirgusių 4 mirė. Lokalizuoti du ligos židiniai. Visi dviejų namų gyventojai buvo nedelsiant išgabenti į karantino stotį Kopgalyje. Patys namai laikinai uždaryti, dezinfekuoti, ten buvę daiktai sudeginti. Visiems choleros užkardymo darbams atlikti išleista 1273 markės. Tokiu būdu greita izoliacija pavyko išgelbėti miestą ir kraštą. Klaipėdos uoste ir Laugaliuose pradėjo veikti choleros stebėjimo stotys. Praslinkus šiai grėsmei 1898 m. Klaipėdos uosto karantine pastatytas mažesnis statinys dezinfekcijai. Joje įrengta krosnis užkrėstiems daiktams, tvarsliavai, rūbams deginti. Taip pat didelis katilas virinimui. Visa sukaupta kovos su užkrečiamomis ligomis praktika buvo apibendrinta teisėje: 1900 m. birželio 30 d. išleistas Vokietijos imperijos užkrečiamų ligų įstatymas, 1905 m. rugpjūčio 18 d. įstatymas dėl infekcinių ligų. Jų įgyvendinimas atsispindėjo ir Klaipėdoje. 1904 m. vandens įrengimų prižiūrėtojo Mahl atliktos revizijos Klaipėdos uosto karantino stotyje metu numatytos galimybės ligonių barake priglausti iki 23 asmenų. Buvo nepamirštos žemyno apylinkės ir 1905–1909 m. įsteigti keturi nauji dezinfekatoriai: Klaipėdos miestui, šiaurinei Klaipėdos apskrities daliai ir pietiniai apskrities daliai Priekulėje, likusiai Kuršių nerijai – Juodkrantėje. Bajoruose pradėjo veikti laivybos bendrovių „Bremen Lloyd“ ir HAPAG įsteigtos medicininei emigrantų iš Rusijos patikrai. Kartu užkardomas užsikrėtusių asmenų judėjimas. 1910 m. patikrinti 4673, 1911 m.–4902, 1912 m. – 7103 emigrantai.

91372254_10157563525369011_5421066150022742016_o.jpg

91399242_10157563524959011_5518348456357265408_o.jpg


2020 03 26, #VIRTUALUBETTIKRA

Labiausiai Akvariume akį traukia koralinių rifų žuvys. Čia galima pamatyti zebrinę sparnapelekę. Ši žuvis dėl savo išvaizdos dažnai vadinama tiesiog zebru. Gyvena Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Kūnas ryškiai dryžuotas, turi didelius vėduoklės pavidalo pelekus. Ant jos nugaros esantys dygliai yra nuodingi ir gali būti pavojingi net ir žmogui. Pajutusi pavojų, zebrinė sparnapelekė žaibiškai iškiša savo aštrius, nuodingus dyglius, nuodai juose gali sukelti paralyžių, sąmonės netekimą.

Akvariume taip pat gyvena klounai, mažosios kalakutžuvės, lūpažuvės, ilgadygės ežiažuvės, dėmėtosios pūsliažuvės, koralinės garupos, kardinolai, mandarinžuvės, aktinijos, chirurai, drugeliai, jūrų angelai ir kitos žuvų rūšys.
Apie kurią rūšį norėtumėte sužinoti plačiau?
#GYVYBEIRUPESTI

zebrine.jpg


2020 03 25, #VIRTUALUBETTIKRA

#GYVYBEIRUPESTI
Kovo mėnesį prasideda ruonių jauniklių migracija ir mažyliai gali būti pastebėti besiilsintys pakrantėje. Jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į priėjusius prie jo žmones, vadinasi jisai nusilpęs.
Ką daryti?
• Nevarykite ruonio atgal į vandenį.
• Nešerkite gyvūno.
• Nelieskite ruonio.
• Apsaugokite ruoniuką nuo šunų ir per daug smalsių žmonių. Lai mažylis ramiai ilsisi.
• Prašome pranešti Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai NUARAS (24 valandas) +370 46 31 40 40
• Taip pat prašome paskambinti ir Lietuvos jūrų muziejui (darbo valandomis) tel. nr. +370 698 37299.
ruonis-kovas.jpg

 


2020 03 24, #VIRTUALUBETTIKRA

#VIRTUALUBETTIKRA
Kone kiekvienas žino lainerio „Titanikas“ tragediją, bet dažnas nėra girdėjęs apie beveik septyniskart daugiau aukų pareikalavusią laivo „Vilhelmas Gustlofas“ nelaimę. Vokiečių laivas „Vilhelmas Gustlofas“ Baltijos jūroje nuskendo 1945 m. sausio 30-ąją. Perpildytu, tuo metu vienu geriausiu pasaulyje kruiziniu laivu plaukė 10 582 žmonės, daugiausia civiliai – jie evakavosi iš Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto į Vakarus. Netikėtai sovietų povandeninis laivas torpedavo ir paskandino „Vilhelmą Gustlofą“. Žuvo 9343 žmonės, iš jų – apie 3000 vaikų. Muziejaus Laivybos istorijos ekspozicijoje ši ir daug kitų istorijų bei žaidimas, kad pasitikrinti - ar išgyventumėt jūroje atsitikus nelaimei Jūs?
#GYVENIMASJUROJEKITOKS

laivyb-ist.jpg


2020 03 23, #VIRTUALUBETTIKRA
Linkėjimai nuo jūros...
Kada paskutinį kartą siuntėte atvirlaiškį? O gal šiandienos pasivaikščiojimas pajūryje Jus įkvėps tam?
Lietuvos jūrų muziejaus filokartijos rinkinyje – daugiausiai marinistiniai atvirukai. Juose – laivų, uostų, miestų, pajūrio, pamario vaizdai. Nemažai atvirukų su dailės kūriniais jūrine tematika. Tačiau filokartijos eksponatai vertingi ne tik vaizdais, užfiksuotais atvirukų aversuose. Daug informacijos galima rasti pašto antspauduose, laiškuose, datose, adresuose, užrašytuose reverse. Atsiradę XIX a. 7 dešimtmečio pabaigoje, atvirukai padėjo palaikyti ryšį tarp artimųjų ir draugų, išvykusių į tolimus kraštus, tarnaujančių kariuomenėje, poilsiaujančių prie jūros... Kiekvienas toks atvirukas pilnas minčių, jausmų, įspūdžių, siunčiamų artimam žmogui. Atvirukas buvo tikras atradimas visiems, norintiems išsiųsti trumpą žinutę.
https://muziejus.lt/…/online-exhibition/linkejimai-nuo-juros
#GYVENIMASJUROJEKITOKS

ljm10521-1504-0002-i.jpg


2020 03 19, #VIRTUALUBETTIKRA

Šiais metais muziejuje nemažai dėmesio skiriama pristatyti muziejaus jūrų moliuskų kriauklių kolekciją, kuria ypatingai didžiuojamės. Joje virš 23 000 eksponatų iš visų pasaulio jūrų ir vandeynų. Šiuo metu rengiama paroda „Nuo Veneros iki sraigto. Kelionė kriauklės labirintu“, taip pat netrukus bus išleistas kriauklių katalogas „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla. Kriauklės“.
Šiandien jums pristatome:
Karališkoji kriauklė (Lobatus gigas) – vienas didžiausių ir komerciškai svarbiausių pilvakojų jūrinių moliuskų. Dažna Karibų jūroje, Meksikos įlankoje. Bahamų salose jos atvaizdas puikuojasi ant pašto ženklų ir monetų. Antilų salose karališkomis kriauklėmis puošia gėlynus, o XIX amžiuje laivai, plaukiantys į Europą, pasikraudavo kriauklių vietoje balasto.  Karibų jūros regionuose karališkąją kriauklę (Strombus gigas) dažnai dar vadina „milžino ausimi“. Bahamų ir Grenadinų salose jas gaudo maistui ir neretai viduje aptinka rožinės spalvos perlus. Mažųjų Antilų salose garsą išgaudavo gražiausia Karibų jūros kriaukle – karališkąja. Vietiniai gyventojai ją vadina konku. Grenadinų saloj konku garsas praneša, kad iš jūros su geru laimikiu grįžo žvejai.

https://muziejus.lt/lt/online-exhibition/karaliskoji-kriaukle

90522063_233865664326192_2796499136805863424_n.jpg

 


2020 03 17, #VIRTUALUBETTIKRA

Mes turime Jums dovanų. Nepatikėsite – už geriausią pramogavimą! Lietuvos jūrų muziejus į žaismingą pažintinę kelionę po Lietuvos laivybos istoriją kviečia ne tik vaikus, bet ir jų mamytes ir tėvelius, seneles ir senelius!

Kaip pramogauti ir laimėti prizą?
• Telefone GooglePlay ar APPstore parduotuvių paieškos lange įrašykite: Jūrų muziejaus gidas
• Parsisiųskite programėlę į telefoną
• Pasirinkite kelionės vedlį: kapitoną Liudvę, laivo žiurkę Žožo arba jūrininko sūnų Marių
• Sekdami istoriją, fotografuokite savo dieną (save, mamytę, tėvelį, bobutę, brolelį, katinuką šuniuką, kampelio voriuką, vaizdą pro langą ar virtuvės stalą :) ir gaukite elektroniniu paštu SAVO pdf knygą! Joje bus viskas, ką Tu fotografavai – ir voriukas, ir broliukas, o taip pat ir istorija, kurią patyrei virtualioje kelionėje.
• Užpildykite anketą nuorodoje žemiau ir kas savaitę laimėkite nemokamą bilietą į Jūrų muziejų (apsilankysite, kai jis atsidarys po karantino) arba nuostabų suvenyrą iš mūsų krautuvėlės. Ieškokite savęs laimingųjų sąraše: https://forms.gle/NgKDA9xh62QfUCUB9

Programėlė „Apie jūrą, Lietuvą ir mus“ – ES Pietų Baltijos regioninio bendradarbiavimo programos tarptautinio projekto „Baltic Museums: Love IT!“ produktas.
90516993_2651627194946010_1144870700079644672_n.jpg

Spausdinti
Informacija atnaujinta 2021-01-15 06:55

Apsilankyk

Lankytojų aptarnavimo tvarka. Nuolaidos.

Kainos, 2020 

Paslaugų, nuomos kainos

DELFINŲ PASIRODYMAS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems 

7

10

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senatvės pensininkams, kitos nuolaidos*

3.5

5

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų ir Šeimos kortelės turėtojams

Suaugusiems 

6

9

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų,
 
senatvės pensininkams, kitos nuolaidos*

3

4.5

 

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems

7

10

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 6-erių metų,
senatvės pensininkams, kitos nuolaidos*

3.5

5

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 6-erių metų, 
senatvės pensininkams, kitos nuolaidos*

3

4.5

 

LENGVATOS IR NUOLAIDOS*
 

1. Asmenys, siekiantys įsigyti Muziejaus lankymo bilietą su nuolaida arba lankytis nemokamai, privalo pateikti Muziejaus kasos darbuotojui dokumentą apie priklausymą atitinkamai grupei, pažymėjime turi matytis aiški asmens nuotrauka ir galiojimo terminas.
2. Atsisakius pateikti atitinkamą dokumentą, nuolaida netaikoma.
Kasose taikomos nuolaidos Šeimos kortelės turėtojams. 

3. Nuolaidos bilietams į Muziejaus ekspozicijas ir Akvariumą.

   3.1. 50 proc. nuolaida bilietui taikoma:

• mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, kurie mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programas. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas arba mokinio amžių nuo 6–18 m. įrodantis dokumentas;
• aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, taip pat mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• asmenims, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius, Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams. Jei neturima pensininko pažymėjimo, muziejaus kasoje ir kontrolėje, pateikiamas amžių nurodantis dokumentas nuo 65-79 m.;
• nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, kariams savanoriams, Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims–politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų Lietuvos Respublikos kaliniams. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas.

3.2 Bilietą su nuolaida gali įsigyti organizuotos lankytojų grupės, jei grupėje daugiau nei 15 asmenų, perkančių bilietus.

3.3 Nemokamai Jūrų muziejaus ekspozicijose ir Akvariume gali lankytis:

  • ikimokyklinio amžiaus vaikai iki 5 metų amžiaus (įskaitant ir penktus metus);
  • našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai, bei jų grupes lydintys asmenys pagal proporciją 10:1 (dešimt vaikų-vienas lydintysis asmuo). Iš anksto el. paštu ljm@muziejus.lt atsiuntę prašymą, kasoje pateikę statusą įrodančius dokumentus (ant firminio blanko, įstaigos vadovo pasirašytas raštas, su nurodytu atvykstančių skaičiumi, išskiriant vaikus ir lydinčiuosius);
  • asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, pagal proporciją 1:1 ir neįgalūs vaikai iki 18 m., pagal proporciją 1:1 (vienam neįgaliajam – vienas lydintysis asmuo). Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
  • asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas arba dokumentas;
  • Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai ir Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
  • visi lankytojai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį;
  • Vaikų ir moksleivių grupes lydintys suaugusieji, laikantis proporcijos 10:1 (dešimt vaikų-vienas lydintysis asmuo);
  • Gidas, kasoje pateikęs pažymėjimą.
  •  Šeimos kortelės turėtojai. 

4. Nuolaidos į Delfinariumą
4.1. 50 proc. nuolaida bilietui taikoma:
• Vaikams nuo 4–erių metų amžiaus;
• mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, kurie mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programas. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas arba mokinio amžių įrodantis dokumentas nuo 6-18 m.;
• aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, taip pat mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• asmenims, Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• asmenims, kuriems sukako valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžius, Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams. Jei neturima pažymėjimo, Muziejaus kasoje ir kontrolėje, pateikiamas amžių nurodantis dokumentas nuo 65-79 m.;

4.2 Bilietą su nuolaida gali įsigyti organizuotos lankytojų grupės, jei grupėje daugiau nei 15 asmenų, perkančių bilietus, arba Šeimos kortelės turėtojai, nepaisant perkančių bilietus asmenų skaičiaus.

4. 3. Nemokamai Delfinariume gali lankytis:
• Vaikai iki 3 metų amžiaus (įskaitant ir trečius metus, nesuteikiant atskiros vietos sėdėti);
• našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai, bei jų grupes lydintys asmenys pagal proporciją 10:1 (dešimt vaikų-vienas lydintysis asmuo), iš anksto el. paštu ljm@muziejus.lt atsiuntę prašymą, kasoje pateikę statusą įrodančius dokumentus (ant firminio blanko, įstaigos vadovo pasirašytas raštas, su nurodytu atvykstančių skaičiumi, išskiriant vaikus ir lydinčiuosius);
• asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, pagal proporciją 1:1 ir neįgalūs vaikai iki 18 m., pagal proporciją 1:1(vienam neįgaliajam – vienas lydintysis asmuo). Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresni. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas arba dokumentas;
• Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai ir Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• Vaikų ir moksleivių grupes lydintiems suaugusiems, laikantis proporcijos 10:1 (dešimt vaikų-vienas lydintysis asmuo);
• Gidas, kasoje pateikęs pažymėjimą. 

5. Nuolaidos į Saulės įlanką:
5.1. Nemokamai gali lankytis:

• vaikai iki 3 metų amžiaus (įskaitant ir trečius metus);
• našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai, bei jų grupes lydintys asmenys pagal proporciją 10:1 (dešimt vaikų-vienas lydintysis asmuo), kasoje pateikę statusą įrodančius dokumentus (ant firminio blanko, įstaigos vadovo pasirašytas raštas, su nurodytu atvykstančių skaičiumi, išskiriant vaikus ir lydinčiuosius);
• asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, pagal proporciją 1:1 ir neįgalūs vaikai iki 18 m., pagal proporciją 1:1 (vienam neįgaliajam – vienas lydintysis asmuo). Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresni. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas arba dokumentas;
• Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai ir Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai. Muziejaus kasoje ir kontrolėje pateikiamas pažymėjimas;
• Vaikų ir moksleivių grupes lydintys suaugusieji, laikantis proporcijos 10:1 (dešimt vaikų-vienas lydintysis asmuo);
• Gidas, kasoje pateikęs pažymėjimą. 

Fotografavimas ir filmavimas asmeniniam naudojimui – nemokamas.

 

 

 

Dėmesio! Nuo šeštadienio (lapkričio 7 dienos) Jūrų muziejuje ir delfinariume lankytojai neaptarnaujami iki atskiro LR Vyriausybės nutarimo.


Lietuvos jūrų muziejaus lankytojų aptarnavimo taisyklės

Lankykitės muziejuje saugiai: privaloma užpildyti asmens duomenų anketą,  privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes bilietų kasų patalpose, jūrų muziejuje ir akvariume (jau prie įėjimo lankytojai privalo būti su kaukėmis), pasirodymų metu, delfinariumo salėje, fojė ir tualetuose. Be kaukių Jūsų negalėsime priimti. Kaukes galima įsigyti kasose, suvenyrų kioske prie delfinariumo. Primygtinai prašome delfinų pasirodymų metu sėdėti išlaikant pažymėtus atstumus! Rekomenduojame įsigyti bilietus internetu www.ljm.lt.


LAPKRITIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


GRUODIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


SAUSIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


VASARIS, KOVAS 

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


BALANDIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA  – 10.30-18.00


VASARIS, KOVAS 

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


BALANDIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA  – 10.30-18.00


GEGUŽĖ

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 11.00-17.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 11.00-17.30

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ SAULĖS ĮLANKOJE  – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00.

VŽT „Dubingiai“ 


BIRŽELIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30–18.30

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ SAULĖS ĮLANKOJE  – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00. Šeštadieniais, sekmadieniais ir birželio 24 dieną vyksta papildomas pasirodymas 16.00 val. 

VŽT „Dubingiai“ ekspozicija nedirba. 

LIEPA ir RUGPJŪTIS

Antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Pirmadienį nedirbame. 
 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI SAULĖS ĮLANKOJE:

antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00. Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00, 16.00.

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.30

VŽT „Dubingiai“  ekspozicija „Ilgas reisas“ – 10.30-18.30.


RUGSĖJIS

Dirbame: trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį.

Pirmadienį, antradienį nedirbame.

DELFINŲ IR JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: III-V – 12.00, 15.00, VI, VII – 12.00, 13.30, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00.


SPALIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: V – 12.00, 15.00, VI, VII – 12.00, 13.30, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

 

Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).

Jeigu važiuojate automobiliu iš Palangos, tuomet iš Kretingos gatvės įvažiuokite į Suominio gatvę (3,4 km). Važiuokite Suominio gatve link Baltijos prospekto (A13 ir E272 kryptimis) į Klaipėdą (26 km). Pasiekę Baltijos prospektą, iš jo sukite į Dubysos gatvę link Smiltynės (Kuršių Nerija) (3,2 km). Kelkitės keltu Naujojoje perkėloje. Persikėlę į Smiltynę, iki Lietuvos jūrų muziejaus važiuokite sekdami nuorodas.

Jeigu iš Palangos važiuojate autobusu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).
Autobusų iš Palangos tvarkaraštis.

© OpenStreetMap contributors
https://www.openstreetmap.org/#map=17/55.71624/21.10274&layers=N

zemelapis.jpg
Koordinatės: 55°43'01.0"N 21°06'02.6"E

Jeigu esate Klaipėdoje, Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/traukinuku (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

Informacija apie keltų tvarkaraščius ir kainas – www.keltas.lt. 


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pesčiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pėsčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).


Nuo Senosios perkėlos, Smiltynės pusėje (keliantis pėsčiųjų keltu) iki muziejaus galite atvykti keliais būdais:

  • Pėsčiomis, mėgaujantis Smiltynės gamta.
  • Kursuoja du traukinukai. Paslauga mokama (informacija – +370 67039911, +370 68789132). 

Transporto priemonių parkavimas prie Lietuvos jūrų muziejaus mokamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – kainos.

Paspaudę nuorodą, nurodykite savo vietą, adresą ir Jums bus parengtas maršrutas kaip atvykti į delfinariumą

situacinis_planas_svetainei.jpg