Lietuvos jūrų muziejus dalyvauja projekte KLAIPĖDA – EUROPOS JAUNIMO SOSTINĖ 2021


Siekiame būti jaunimui atviru ir draugišku muziejumi, sudarant sąlygas kokybiškam užimtumui, neformaliam švietimui, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymui, idėjų realizavimui, ekologinio pilietiškumo skatinimui. Muziejus savo idėjas kartu su jaunimu skleis, kurs, įgyvendins dalyvaudamas SOLIDARUMO PLATFORMOJE, socialinių eksperimentų srityje PATIRK MANE

DALYVAUK IR TU!

2020-2021 PROGRAMA  

MOKYKLOS PARTNERĖS 


Tvarios ateities kūrėjų laboratorija „14 m3 2050 Baltijos. Distopija ar realybė?“
Gegužės 26, 27, 28 dienomis, 11.30–14.30 val. Lietuvos jūrų muziejuje, delfinariumo prieigose

Renginyje – daugiau nei 15 įmonių, verslo organizacijų dalinsis savo patirtimi, taikant gamtą tausojančias technologijas, įrenginius, darbo priemones. Dalyvauja net 16 Klaipėdos mokyklų, kurių moksleiviai virtualiu būdu jau dalyvavo muziejaus ekoforumuose, pristatydami savo temas, analizuodami gamtai grėsmingas situacijas ir ieškojo būdų bei sprendimų kaip gyventi tvariau. 
Tvarios ateities kūrėjų laboratorija tai – praktinė ekoforumų tąsa. Joje apsilankę turės progą pažinti, pamatyti, išbandyti tvarias šiuolaikines technologijas ir veiklas, kurias pristatys įmonės, organizacijos, mokslo įstaigos renginio metu. Muziejus ir ekoentuziastai tikisi, kad bendradarbiaujant su verslo, mokslo institucijomis, mokyklomis, moksleiviais, savanoriais pavyks atkreipti vartotojiškos visuomenės dėmesį ir pakviesti susimąstyti apie gamtą, formuoti ekonuomonę ir ekoelgesį, suteiti žinių apie tai, kaip kiekvienas galime tausoti išteklius bei keisti nedraugiškus gamtai  kasdienio gyvenimo įpročius.  
Kiekvieną renginio dieną, 13.00 val. muziejus rengs tiesiogines transliacijas Lietuvos jūrų muziejaus Facebook paskyroje, todėl ir negalintys atvykti į renginį, galės jame dalyvauti virtualiai. 


Tvarios ateities kūrėjų laboratorijoje dalyvauja:

AB „Klaipėdos energija“ 
Kaip šiluma bus gaminama ateityje, kai šiandienos jaunimas baigs mokytis ir taps centralizuotos šilumos vartotojais? Jau dabar energetikai imasi veiksmų, kad šildymo sektoriuje būtų mažinama klimato kaita. Pasitelkiamos technologijos, susijusios su šilumos gamyba be atviros liepsnos, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Ar žinote, kad „Klaipėdos energija“ jau dabar 90 proc. šilumos pagamina iš atsinaujinančių išteklių? Ir pabandykite atspėti: koks yra ekologiškiausias, ekonomiškiausiais ir saugiausias daugiabučių namų šildymo būdas?


Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) 
Ar įmanoma gyventi be atliekų? Iki šiol pasaulyje to padaryti dar niekam nepavyko. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali pasistengti, kad atliekų būtų kuo mažiau. Pavyzdžiui, Švedijoje į sąvartynus buities atliekos nebekeliauja – viskas yra išrūšiuojama perdirbama ir panaudojama energijos gamybai. O kaip Klaipėdoje?


UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 
Nepatikėsite, bet iš pradžių mašinos važiuodavo kūrenant medines malkas. Vėliau buvo naudojamas skystas kuras, dar vėliau – dujos, o šiandien jau įprasta matyti elektra, ar kiek rečiau – vandeniliu – varomus automobilius. Niekam ne paslaptis, kad gatvėmis zujančios mašinos yra didžiausios oro teršėjos. O kaip tą orą išgryninti Klaipėdoje, žino (ir senokai daro) didžiausia Vakarų Lietuvoje keleivių vežimo bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“.


ŪKAI
Turbūt jau teko girdėti inovatyvių kojinių prekinį ženklą Ū K A I. Matydami globalias pasaulio problemas, nesuvokiamą taršą planetoje, komanda ėmėsi veiksmų, kad prisidėtų prie vandenynų švarinimo.
Po ilgų ieškojimų ir testavimų Ū K A I sukūrė kojines, kurių gamybai naudoja perdirbtus plastiko butelius. Taip pat remia organizaciją „Plastic Bank“, valančią vandenynus. Kad pagaminti vieną porą kojinių, sunaudojami 51 plastiko buteliai.
Prekinio ženklo įkūrėja Darija Ilevičiūtė-Zaveckienė kojinių dizainus kuria, galvodama apie meilę gyvūnams, meilę gamtai ir jos reiškiniams. Šių kojinių skiriamasis bruožas – mėlyna juostelė, kuri simbolizuoja vandenynus ir norą, kad juose būtų gera ir saugu visoms gyvoms būtybėms.


UAB „Orion Global pet“

Iš PET granulių gaminami gaiviųjų gėrimų buteliai, skaidrios plėvelės, medicininiai mėgintuvėliai kraujo ėminiams, tekstilinis pluoštas ir audiniai, kt. Taigi, koks žmogaus vaidmuo šiame procese? Kaip perdirbimo procesas padeda saugoti aplinką?  Atsakymas gali nustebinti – paprasčiausiai tinkamai atskirti atliekas! 
Kaip teisingai naudoti išteklius, rūšiuoti atliekas, išlaikyti darbo vietas, gauti pajamų ir skatinti žiedinę ekonomiką – apie visa tai ir dar daugiau Tvarios ateities kūrėjų laboratorijoje.


UAB „Klaipėdos vanduo“ 

Socialiai atsakinga bendrovė nuolat investuoja į aplinkosauginius projektus mažinančius klimato kaitos pokyčius, savo veikloje naudoja „žalią“ energiją – Dumpių nuotekų valykloje net 75 procentus reikalingos elektros sudaro „žalia“ energija, kurią patys pasigamina iš biodujų, netolimoje ateityje elektrą gamins ir iš saulės, bus įrengtos saulės baterijos. Dumpių nuotekų valyklos darbas valdomas iš debesų, įdiegtas dirbtinis intelektas, kuris mažina elektros sąnaudas ir gerinami nuotekų išvalymo rodikliai. Įmonė ragina, kiekvieną klaipėdietį prisidėti prie gamtos išsaugojimo, atsisakant plastiko butelių ir geriant vandenį iš čiaupo, kiek įmanoma mažiau naudoti aktyvią chemiją buityje, kompostuojant atliekas, ne išmetant jas į kanalizaciją. Tik visi kartu galime sumažinti klimato kaitą, anglies dvideginį ir prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms. 


VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 
Klaipėdos uosto prioritetas – žalioji kryptis. Net ir keli litrai naftos produktais užteršto vandens, patekusio į akvatoriją gali pridaryti daug bėdos. Likviduoti uosto akvatorijoje pasirodančią taršą yra viena iš Uosto direkcijos užduočių. Čia svarbu laikas ir greitis. Siekiama, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau – statomi davikliai, leidžiantys nedelsiant užfiksuoti išsiliejimą, kuo greičiau sustabdyti jo plitimą ir padėti aplinkosaugininkams nustatyti teršėjus. Stiprinama vandens ir oro stebėsena. Siekiama, kad į uostą užsuktų daugiau laivų, varomų aplinkai draugiškais degalais, o uosto direkcijos laivai netolimoje ateityje būtų varomi vandeniliu. Inovacijos darnai su aplinka – įstaigos tikslas ir ateitis!


Klaipėdos universitetas 

Jūros tyrimų instituto komanda jus pakvies susipažinti su ekspozicija „Žmogaus pėdsakas smėlyje. Akimirkos veiksmas, paliekantis pasekmes šimtmečiams“. Vaizdai, kuriuos išvysite, mokslininkų paruoštuose ekspoziciniuose kubuose greičiausiai jums pasirodys jau matyti mūsų pajūryje: kamštelis ar tinklų liekana smėlyje, panaudota vienkartinė kaukė ar plastiko butelis... Mokslininkams tokie radiniai pakrantėje nekelia daug džiaugsmo. Skaičiuodami, sverdami ir rūšiuodami žmogaus paliktus „ženklus“, jie mato jūrinės aplinkos taršos mastą ir tendencijas, gali daryti prognozes, kaip ir kokioje gyvensime, jeigu nekeisime savo kasdienių įpročių.
Kasmet į Baltijos jūrą patenka nuo 20-70 tūkst. tonų  naftos teršalų – tai viena opiausių aplinkos apsaugos problemų. Naftos produktų šalinimui nuo vandens paviršiaus dažnai  naudojamos įvairių rūšių sorbuojančios medžiagos – sorbentai, dažniausiai – sintetiniai. Jie naftos produktų išsiliejimų šalinimo metu gali sukelti tiesioginį ar potencialų pavojų gyvajai aplinkai, kadangi tai - dažnai kenksmingos cheminės medžiagos, kurių poveikis gali trukti metų metus. Siekiant draugiškesnio, tvaresnio aplinkai naftos teršalų pašalinimo metodo, skatinama naudoti didelių energijos sąnaudų nereikalaujančias ir antrinės taršos nesukeliančias priemones, tokias kaip gamtiniai sorbentai. Gamtiniai sorbentai – tai gyvūninės ar augalinės kilmės produktai (šiaudai, durpės, kerpės, samanos, pjuvenos, vilna, plunksnos, kukurūzų burbuolių kotai ir pan.) – jie nedaro jokios žalos aplinkai ir dažnai patys yra ūkinės veiklos atlieka, kuri vėliau utilizuojama tiesiog kompostuojant. Taip taršos problema sprendžiama aplinkai draugišku būdu. Mokslinius eksperimentus su natūraliais sorbentais jums pasiruošusi pademonstruoti Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto komanda.
Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų Inžinerijos katedros dėstytojų ir studentų kūrinys bei praktinis darbas – PNEUMOBILIS. Absoliučiai ekologiška transporto priemonė, varoma ne benzinu, ne elektra, o suspaustu oru. Taip, taip, būna ir tokių! Tiesa, pneumobilių neišvysite miesto gatvėse ir šio bolido paskirtis – atstovauti Klaipėdos universitetui tarptautinėse pneumobilių varžybose kur klaipėdiškiai ne kartą skynė laurus, bet... Inžinerinių inovacijų kryptį pneumobilis puikiai atspindi – KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai intensyviai dirba ekologiškų transporto priemonių kūrimo srityje. Čia rutuliojosi elektrinio autobuso idėjos, čia gimsta elektrinis keltas. Visa tai švaresnės ateities vardan!


UAB „Regseda“
Ką mažas, nekaltas plastikinis šiaudelis gali padaryti jūrai? Plastikas, patekęs į jūras bei vandenynus, atsiduria žuvų organizmuose. Taip valgydami jūros gėrybes plastiko gauname ir mes. Tuo tarpu, STRAWCYCLE popieriniai šiaudeliai gaminami iš perdirbamo kartono ir yra lengvai skaidomi. STRAWCYCLE misija – kurti gražesnę vietą gyventi, tad ne tik šiaudeliai, bet ir pakuotė yra 100% ekologiška ir perdirbama. Mes drąsiai galime teigti, jog pasirinkus mus, prisidėsite prie švaresnės gamtos.


GriGrin

– Nes Mums rūpi, ką Jūs valgote ir ką Jūs ir darote, sako GriGrin komanda. 
– Atsidarėme tam, kad suteiktume žmonėms galimybę maitintis sveikiau. Visuomenėje vyrauja stereotipai, kad maitintis galima arba skaniai, arba sveikai. Mes šiuos stereotipus keičiame. Tačiau šiandien mes žengiame dar toliau. Grin Grin plėtoja ne tik Klaipėdos riedučių klubą, bet ir Vinetu Lituano projektą, kurio tikslas yra skatinti keliauti vaizdingais maršrutai Lietuvos upėmis, kurios sujungia miestus ir miestelius. Tarsi tai būtų žmogaus kelionė į savęs pažinimą, draugystės atradimą, gamtos grožio suvokimą, laimės pajautimą. Siekiame visuomenei parodyti, kad keliavimas vandeniu, yra labai įdomus ir sveikas keliavimo būdas. Vinetu Lituano komanda ką tik grįžo iš 400 kilometrų kelionės iš Vilniaus į Nidą, yra kupina įspūdžių ir nori jais pasidalinti su Jumis, – pasakoja entuziastai. 


Valstybės Įmonė Valstybinė miškų urėdija 

Urėdija atsakingai valdo patikėtą valstybės turtą – Lietuvos miškus, puoselėja juos ateities kartoms, užtikrina prieinamumą visuomenei ir kuria miškų pridėtinę vertę. Ruošia tarptautinių organizacijų sertifikuotą medienos produkciją, išaugina miško sodmenis, sukuria tūkstančius darbo vietų, kasmet tiekia stabilią grąžą valstybei. Prisideda prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų išsaugojimo bei klimato kaitos švelninimo.
Norint, kad miško ištekliai būtų išsaugoti, būtina užtikrinti darnų ir subalansuotą ūkininkavimą juose, užtikrinant, kad Lietuvos miškuose išliktų biologinė įvairovė, didėtų medynų našumas, gyvybingumas ir miško potencialas atliktų (dabar ir ateityje) svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu, nedarant žalos kitoms ekosistemoms. 
Miškai ne tik žemės „plaučiai“, bet ir gyvūnų, ir žmonių namai. Mes juos saugome ir atsakingai naudojame generuodami pridėtinę vertę.


 

Spausdinti
Informacija atnaujinta 2021-05-20 18:11

Apsilankyk

Lietuvos jūrų muziejaus teikiamų paslaugų ir renginių sąrašas bei kainos 2021 07 01-08 31

Vaikams iki 3 metų amžiaus imtinai, bilietas į delfinariumą kainuoja 1 Eur, internetu – 0,95 Eur. Į Jūrų muziejų, akvariumą vaikams iki 5 m amžiaus imtinai – nemokama. 

Suaugusiems su negalia (0-25 proc. darbingumo), vaikams su negalia ir lydintiesiems asmenims nemokami bilietai į delfinariumą išduodami muziejaus kasoje. 

Internetu parduodamiems bilietams taikoma 5 proc. nuolaida


AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS

LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Eur

Suaugusiems

7

10

11

Vaikams nuo 6 m., moksleiviams, studentams,
senjorams iki 79 m. amžiaus,
asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis, nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
kariams savanoriams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

3,5

5

5.5

Į Jūrų muziejų, akvariumą vaikams iki 5 m
amžiaus imtinai 

0

0

0

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam 

3,5 

5

5,5

Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui

2

2,5 

3

Metinio bilieto turėtojui 

0

0

0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų 

 

Suaugusiems 

6

9

10

Vaikams nuo 6 m.,
moksleiviams, studentams, senjorams iki 79 m.
amžiaus, asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis, nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
kariams savano-riams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

3

4.5

5

* Nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims–politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų LR kaliniams, LR nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams

DELFINŲ PASIRODYMAS
 

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS 

LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Eur

Suaugusiems 

7

10

13

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams), 
asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.

darbingumo lygis

3,5

5

9

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam 

3,5

5

6.5

Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui

2

2,5

5

Vaikams iki 3 metų amžiaus imtinai 

1

1

1

Metinio bilieto turėtojui 

0

0

0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

 

Suaugusiems 

6

9

12

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams)

3

4.5

8.5

 

 

LIEPA 

Nuo antradienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: antradieniais-sekmadieniais –11.00, 12.15, 13.45, 15.00, 16.15.

Ką būtina žinoti prieš atvykstant?


 

RUGPJŪTIS

Nuo antradienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.30

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: antradieniais-sekmadieniais –11.00, 12.15, 13.45, 15.00, 16.15.

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00


RUGSĖJIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

DELFINŲ IR JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00.


SPALIS, LAPKRITIS, GRUODIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


SAUSIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

VASARIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 


KOVAS 

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 


BALANDIS

Penktadienį, šeštadienį, sekmadienį

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00. 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI –  penktadieniai – 12.00, 15.00, šeštadieniais, sekmadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00 


GEGUŽĖ

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI –  trečiadieniais-penktadieniais – 12.00, 15.00, šeštadieniais, sekmadieniais 11.00, 12.00, 14.00, 15.00 (vietų skaičius ribotas, prašome įsigyti bilietus internetu iš anksto)

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00

BIRŽELIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI:
trečiadieniais-penktadieniais – 12.00, 13.30,15.00,
šeštadieniais, sekmadieniais 11.00, 12.00, 14.00, 15.00 

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00

 

Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

 

Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).

Jeigu važiuojate automobiliu iš Palangos, tuomet iš Kretingos gatvės įvažiuokite į Suominio gatvę (3,4 km). Važiuokite Suominio gatve link Baltijos prospekto (A13 ir E272 kryptimis) į Klaipėdą (26 km). Pasiekę Baltijos prospektą, iš jo sukite į Dubysos gatvę link Smiltynės (Kuršių Nerija) (3,2 km). Kelkitės keltu Naujojoje perkėloje. Persikėlę į Smiltynę, iki Lietuvos jūrų muziejaus važiuokite sekdami nuorodas.

Jeigu iš Palangos važiuojate autobusu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).
Autobusų iš Palangos tvarkaraštis.

© OpenStreetMap contributors
https://www.openstreetmap.org/#map=17/55.71624/21.10274&layers=N

zemelapis.jpg
Koordinatės: 55°43'01.0"N 21°06'02.6"E

Jeigu esate Klaipėdoje, Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/traukinuku (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

Informacija apie keltų tvarkaraščius ir kainas – www.keltas.lt. 


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pesčiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pėsčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).


Nuo Senosios perkėlos, Smiltynės pusėje (keliantis pėsčiųjų keltu) iki muziejaus galite atvykti keliais būdais:

  • Pėsčiomis, mėgaujantis Smiltynės gamta.
  • Kursuoja du privatūs traukinukai. Paslauga mokama.

Transporto priemonių parkavimas prie Lietuvos jūrų muziejaus mokamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – kainos.

Paspaudę nuorodą, nurodykite savo vietą, adresą ir Jums bus parengtas maršrutas kaip atvykti į delfinariumą

zemelapis_ljm_2.png