Lietuvos jūrų muziejus dalyvauja projekte KLAIPĖDA – EUROPOS JAUNIMO SOSTINĖ 2021


Siekiame būti jaunimui atviru ir draugišku muziejumi, sudarant sąlygas kokybiškam užimtumui, neformaliam švietimui, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo ugdymui, idėjų realizavimui, ekologinio pilietiškumo skatinimui.

Muziejus savo idėjas kartu su jaunimu skleis, kurs, įgyvendins dalyvaudamas SOLIDARUMO PLATFORMOJE, socialinių eksperimentų srityje PATIRK MANE

Daugiau apie projektą

DALYVAUK IR TU!

2020-2021 PROGRAMA  

FORUMO PROGRAMA 

MOKYKLOS PARTNERĖS 


Kovo 1-23 d., darbo dienomis, 15.00-15.30 val. Lietuvos jūrų muziejus kartu su 16 Klaipėdos mokyklų moksleiviais organizuoja 16 virtualių diskusijų skirtingomis Baltijos jūros ekologijos temomis. Temas rasite čia.

Virtualus forumų ciklas „14m3 Baltijos 2050 / Distopija ar realybė?“  Tiesioginės transliacijos vyks Lietuvos jūrų muziejaus socialiniame tinkle „Facebook“.

ljm-eco-renginiai-facebook-post-1200x900-03_19697.jpg


Diskusijų moderatorė

d._griksaite.jpg

Dalia Grikšaitė, KU atstovė spaudai
Esu iš tų žmonių, kuriems rūpi. Ir aplinka, ir ateitis. Man svarbu, kas bus po mūsų, kur ir kaip gyvens, kuo kvėpuos mūsų palikuonys. Ne, į ekologinius protestus nevaikštau... Nesu iš tų, kurie pasaulį gelbsti lozungais. Tikiu mažo darbo svarba ir darau. Rūšiuoju, numestą šiukšlę pakeliu, nuolat mokausi gyventi tvariau, švariau. Ir dar esu optimistė. Tikiu, kad didysis žmonijos skruzdėlynas ras būdų, kaip sugyventi bei išgyventi darniai ir prasmingai dirbant, kuriant taikų ir draugišką pasaulį. 


Diskusijų dalyviai

s._paltanavicius.jpg

Selemonas Paltanavičius, gamtininkas, rašytojas.
Galėjau pasakyti, kad Baltiją ir visas pasaulio jūras išsaugos tik jauni. Bet po to pagalvojau: o kodėl tik jie? O mes – ką? Taigi kartu jūras teršėmė, neleidome joms ramiai sau banguoti. Dabar reikia grąžinti jūrai skolas. Taigi, dirbkime kartu. O jūs, jauni, veskite visus pirmyn!


vaida.jpg

Vaida Natkevičiūtė-Survilienė, Vilniaus universiteto, GMC biomokslų instituto mokslininkė
Jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėdama pilkuosius ruonius, jų fiziologiją ir elgseną, kartu stebiu ir juos supančią aplinką. Tik jų dėka, pamačiau taip mylimą ir tokią, rodos, didingą Baltijos jūrą kitomis akimis – tokią mažą, kurioje turi sutilpti daugybės gyvų būtybių interesai, tokią priklausomą nuo mūsų visų – žmonių – veiklos.


sergej_suzdalev.jpg

Sergej Suzdalev, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas, vandenų biogeochemijos ir ekosistemų funkcionavimo tyrimų grupės narys.
Nuo 2013 m. aktyviai domiuosi cheminės taršos klausimais: analizuoju Baltijos jūroje vykstančius taršos procesus ir juos reguliuojančius veiksnius, atlieku pavojingų cheminių medžiagų tyrimus aplinkoje, kartu su kitų šalių mokslininkais ieškome Baltijos jūros būklės gerinimo sprendimų.


nn2.jpg

dr. Nerijus Nika, Klaipėdo universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas
Viena unikalių pajūrio regionų žmogaus veiklų – žvejyba. Tai nuo seno buvo ir tebėra svarbi Baltijos jūros pakrantėse gyvenančių žvejų bendruomenių ekonominė veikla ir apsirūpinimas baltymais. Tačiau  kokią įtaką žvejyba daro žuvų ištekliams ir jūros ekosistemai? Ar žvejybos verslas gali būti ir ar yra tvarus? Baltijos menkei atsidūrus prastoje būklėje, jų žvejyba buvo uždrausta, bet gal invaziniai juodažiočiai grundalai išgelbės žuvų mėgėjus?

 


g._liaudanskas_svaras.jpg

Galbrielius Liaudanskas (SVARAS), vokalistas, dainų tekstų bei muzikos kūrėjas, visuomeninkas, savanoris.
Savanorystė  – darbai, o ne žodžiai...


g._savickas.jpg

Giedrius Savickas, aktorius, televizijos laidų vedėjas
Kodėl reikia saugoti Baltijos jūrą? O todėl, kad tik vieną ją turim. Viskas tuom ir pasakyta. Reikia suprasti, kad mes visada esame svečiuose. Jūra be mūsų gyvuotų puikiai. Mes be jos – graudu net pagalvot. Ateiti į svečius ir prišikti ant kilimo – štai ką reiškia teršti gamtą. Jei gamta norėtų, ji greit mus iš čia „išpravodytų“.
Iš mūsų ji daug nereikalauja, nes žino, kad mes nesam jau labai protingi. Reikia tik paimti šiukšlę ir išmesit į šiukšlių dėžę, to tikrai pakanka. Na, bet būna, kad žmogus jau suaugęs, bet vis tiek niekaip negali to padaryti.
O jaunimas dabar yra pats geriausias, koks tik kadaise buvo. Kitas jaunimas bus dar geresnis už tą, kuris dabar yra. Nors tai gerai nuteikia…


l.duoblys.jpg

Linas Duoblys, kapitonas, nardymo entuziastas  
Pamesti žvejų tinklai kelia pavojų ne tik Baltijos jūroje kursuojantiems laivams, svarbiausia, kad jie gadina jūroje tūnantį šalies paveldą. 


v.kochanskyte.jpg

Virginija Kochanskytė, aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė,UNICEF Lietuva Geros valios ambasadorė.
Gelbėkime pasaulį nuo taršos! Bet kaip jį išgelbėti? Statistika mus informuoja, kad pasaulyje kasdien miršta daugiau nei 4000 vaikų dėl švaraus vandens trūkumo. Negi nenumesta pajūryje šiukšlė gali išgelbėti, kada pasaulio pramonė tonomis verčia nuodingas atliekas į vandenynus? Ar mūsų asmeninės pastangos nėra viso labo tik šiaudas jūroje? Bet jeigu tu būtum vienas iš tų 4000 nelaimėlių ir tą pagalbos šiaudą kas nors ištiestų tau?Turime pradėti nuo savęs, prisiimdami asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Privalu išmokti žmonijos istorijos pamokas - nesiskaitymas su kitu, gyvenimas kito sąskaita anksčiau ar vėliau sugrįžta bumerangu. Karts nuo karto kiekvienas savęs paklausiame, kokia gyvenimo prasmė. Kokia? Kuo savo gyvenimą užpildysi, tokia ir bus prasmė. Tai gal verčiau negudrauti, nesiderėti, o daryti gerus darbus. Ryžkimės kilniai  misijai – gelbėti pasaulį nuo taršos!


greta_meskauskaite.jpg

Greta Meškauskaitė, projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ vadovė  
Projektas „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021” Klaipėdai ir Lietuvai – tai platforma naujoms jaunimo iniciatyvoms, socialiniams, pilietiniams, kultūros projektams. Tai – galimybė transformuotis, įtraukti jaunimą aktyviau dalyvauti miesto gyvenime, suteikti daugiau galių formuoti jaunimo politiką, pritraukti Europos jaunimo dėmesį, pristatyti miestą tarptautiniame kontekste ir stiprinti Europos jaunimo identitetą. Kompleksinė, iš 9 platformų sudaryta projekto programa siekiama padėti pagrindą jaunimo identifikuotiems iššūkiams, su kuriais susiduriama Klaipėdos mieste, sprendimui. Tikime, jog Klaipėdai, pirmajam miestui šiaurės Europos regione, 2021 - ųjų metų Europos jaunimo sostinės titulas padės atskleisti Klaipėdos jaunimo potencialą: miestas taps atviras, bendradarbiaujantis ir draugiškas jaunimui.


e._lendraityte.jpg

Emilija Lendraitytė, savanorė
Esu kūrybiška siela kilusi iš nuostabiausio Lietuvos krašto. Gimiau ir savo vaikystę praleidau Nidoje, vėliau, persikėlusi į Juodkrantę, mokinausi Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykloje ir galiausiai baigiau Hermano Zudermano gimnaziją Klaipėdoje. Visą mano brendimo laikotarpį mane supo ir globojo jūra, kuri padėjo man augti. Man norisi skatinti jaunimą ir žmones suprasti, kokie turtingi esame turėdami ją.


jolanta.png
Jolita Bakanauskaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Baltijos jūra man yra daugiau nei smėlėtas paplūdimys. Būdama viena iš labiausiai užterštų jūrų, ji kenčia ekosistemos pokyčius, ekonominės žūklės žalą. Tai mūsų namai ir Lietuvos kelias į pasaulį. Jūra yra Klaipėdos simbolis, atvira visiems savo horizontu, todėl man svarbu, kas su ja vyksta.


foto_2.jpg

Agnė Lukoševičienė, Taršos prevencijos politikos grupės, Vandenų ir žemės gelmių politikos klausimų vyr. specialistė, Aplinkos ministerija
Viena pagrindinių ir sunkiausiai sprendžiamų Baltijos jūros problemų – eutrofikacija, sukeliama maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) pertekliaus, dėl kurio intensyviau žydi dumbliai, pagausėjusi augalija sunaudoja deguonį, mažėja vandens skaidrumas. Maistinės medžiagos į jūros aplinką daugiausia patenka su upių nuotėkiu iš žemės ūkio laukų ar nepakankamai išvalytų nuotekų. Į taikomas priemones poveikiui mažinti ir būklei gerinti Baltijos jūra reaguoja lėtai, todėl šiandien net 96 % Baltijos jūros kenčia nuo eutrofikacijos. Vandenys – ne gėlių pieva, kad žydėtų. 


l._stukonyte.jpg

Laura Stukonytė, biologė, VU Gyvybės mokslų centro absolventė
Mes, jauni žmonės, į savo rankas gauname pasaulį su daugybe ekologinių problemų, todėl turime ypač gerai suvokti jų svarbą ir kartu ieškoti būdų jas spręsti. Vandenyno gerovė yra visiškai susipynusi su žmonių gerove, tad jo problemos, tokios kaip tarša, turėtų būti mūsų visų prioritetas


raminta_kveksaite.jpg

Raminta Kvekšaitė, pirmininkė, LMS Klaipėdos mokinių savivaldų informacijos centras
Baltijos jūra – mūsų Tėvynės dalis. Saugokime ir nepaverskime jos tik atsiminimu.


dsc_0646.jpg

Dr. Arūnas Balčiūnas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas
Klaipėdoje gimęs, augęs ir mokslus baigęs mokslininkas, kuris nuo 2012 m. dirba su jūrą teršiančių šiukšlių problematika. Pagrindiniai atliekami tyrimai jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių, kurių didžiąją dalį sudaro įvairaus dydžio ir tipo plastikai, stebėjimas ir stebėjimo metodų pritaikymas Lietuvoje. Jūrą teršiančių šiukšlių savybės yra vienas iš Gerą Aplinkos Būklę nusakančių indikatorių, todėl mūsų atliekami tyrimai padeda vertinti Lietuvos jūrinę aplinką, o kartu ir prisideda prie visos Baltijos jūros regiono „sveikatingumo programos“.

 


l.metenkaite.jpgm.siurlyte.jpg

Laura Metenkaitė, DADADA studio projektų vadovė, Milda Šiurlytė, DADADA studio dizainerė
14m3 2050 Baltijos. Distopija ar realybė?.  Distopija – nepageidaujama bei bauginanti visuomenė, kurioje nėra vietos šviesai. Instaliacijos bei edukacinės platformos ,,Kubo‘‘ tikslas yra perkelti visuomenę į 2050-uosius ir pabandyti įsivaizduoti, kas gali atsitikti jūros gyvūnams bei gamtai, jei kiekvienas iš mūsų nesiims veiksmų vartoti atsakingiau bei nesupras, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmę. Instaliacijoje vaizduojamos neatsakingų veikslų pasekmės. Visi kartu mes galime veikti tikslingai ir taip pat dar labiau susidraugauti su gamta.


r._dailide.jpg

Remigijus Dailidė, Lietuvos jūrų muziejaus vyr. muziejininkas-biologas.
Mes visi esame gamtos vaikai. Tad išmokime ja džiaugtis, o ne niokoti.


s._karalius.jpg

Saulius Karalius, Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas
Nuo pat ankstyvos vaikystės reikia domėtis mus supančia gamta. Išmokti ją suvokti ir pažinti. Išmokti ją pamilti. Tada ta meilė padės mums priimti teisingus sprendimus, kai mes atsisėsime į kėdę tų, nuo kurių šie sprendimai priklauso.


r._adomavicius.jpeg

Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas
Stovint pakrantėje ir žiūrint į jūrą nesimato jos krašto. Ji plati ir neaprėpiama, bauginanti ir intriguojanti. Žmogui nelengva su ja ,,susidraugauti“, ją suprasti. Ji duoda labai daug, jei ją mylėsite ir gerbsite, jei ne, ji gali atimti tiek pat, jei ne daugiau...


j.intejeva.jpg

Jolanta Itejeva, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Mano savanorystė Lietuvos jūrų muziejuje, žinoma, prasidėjo nuo meilės jūrai, gamtai, gyvūnams ir istorijai. Kiekviena diena čia man – tarsi kelionė, kurios metu sužinau ir atrandu vis kažką naujo ir nuostabaus apie pasaulį, kuris mane supa. Čia užsimezga draugystės su tokiais pat mylinčiais gyvenimą, jūrą ir savo darbą bendražygiais ir, žinoma, su gamta. Atvira širdimi geriu į save visus šiuos atradimus, o tada skubu dalintis su visasi Muziejaus svečiais.


.v.lepeska.jpg

Valentinas Lepeška, Lietuvos jūrų muziejaus savanoris
Verslinei žvejybai – NE! Išsaugokime Baltijos gyvybę!


u.cesnaite.jpg

Ugnė Čėsnaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Gamta yra tai, kas visus mus vienijo nuo senų laikų, vienija dabar ir vienys visas ateities kartas. Gamta yra namai daugeliui gyvūnėlių. Gamta suteikia mums visiems daug džiaugsmo ir ramybės. Todėl turime saugoti, prižiūrėti ir tausoti gamtą, neteršti jos.


m.dylertaite.jpg

Meda Dylertaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanorystė Jūrų muziejuje – tai tik dar vienas būdas realizuoti savo norą padėti gamtai ir skleisti supratingumą visuomenei. Savanoriaudama, nors dar tik mėnesį, jaučiu pasitenkinimą savimi ir esu laiminga. Organizacijos misija mane įkvepia dėti visas pastangas į šią veiklą, o aplinka, darbuotojai ir kiti savanoriai motyvuoja šiam tikslui.


s.janusauskaite.jpg

Sofia Jonušauskaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanoriauju įvairiose organizacijose jau labai seniai, tačiau Jūrų muziejus atsirado mano gyvenime tik dabar. Nors tik mėnesį dar čia savanoriauju, tačiau jau jaučiuosi sužinojusi daug naujų dalykų apie jūrinį gyvenimą ir tikrai galiu pasakyti, jog man pavyko realizuoti save. 


g.uktveryte.jpg

Gustė Uktverytė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanoriauju dar tik mėnesį, bet man čia labai patinka. Sužinojau daug negirdėtų ir įdomių faktų apie Nerijos fortą ir Baltijos jūrą. Taip pat mes su šeima labai stengiamės saugoti gamtą: rūšiuojame, naudojame daugkartinius maišelius ir puodelius, mažiname plastiko naudojimą. 


r.keniausis.jpg

Rokas Keniausis, Lietuvos jūrų muziejaus savanoris
Būti savanoriu nėra sunku, tiesiog reikia suprasti savo pareigą. Man asmeniškai yra labai smagu padėti žmonėms, matyti jų skirtingus veidus ir spėlioti, iš kokių miestų, šalių jie yra. Savanorystė, man yra pabėgimas nuo savo rutinos. Muziejuje vyksta tiek daug visko ir kiekvienas įvykis labai daug ko išmoko.


a.gontier.jpg 

Andrius Gontier, Lietuvos jūrų muziejaus savanoris
Savanorystė – yra raktas į naują sritį, naują patirtį, kurią tikrai galėsiu panaudoti gyvenime. Savanoriaujant tenka pabūti įvairiose situacijose, vietose ir, savaime aišku, bendrauti su įvairiais žmonėmis. Tikrai turėjau nemažai užduočių, tačiau puikiai susitvarkydavau kartu su kitų savanorių ir darbuotojų pagalba. Be to, savanorystė atskleidė man nemažai naujų būdų kaip būti ekologišku, t.y. tausoti gamtą, neteršti bei prižiūrėti tvarką pačiam. Šiuo metu stengiuos kuo daugiau draugų pritraukti į ekologiškesnį gyvenimą!


g.kuznecovaite.jpg

Goda Kuznecovaitė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Savanorystė daug ko išmokė ir padėjo pakeisti požiūrį į aplinkosaugą/ekologiją. Įpratau naudoti daugkartinius indus ir pradėjau pratinti savo draugus prie jų. Leisdama laiką muziejuje sužinojau apie Baltijos jūrą, jos gyventojus. Jūra kentė ir kenčia tiek dėl vykusių karų, tiek dėl žmogaus veiklos joje (pvz.; naftos platformų ir jos produktų išsiliejimas į jūrą). Visuomet stengiuos daug kalbėti apie taršą Baltijos jūroje. Tikiuos, kad kada nors Baltijos jūra bus švaresnė negu yra dabar.


ilze.png

Ilzė Jaruckytė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Tarša šiomis dienomis yra labai opi problema, kurią turime kuo greičiau pradėti spręsti, nes jei tempsime laika, galime stipriai pakenkti sau arba būsimoms kartoms. Negalėčiau pasakyti, kad visada rūšiuoju, naudoju perdirbamus ar daugkartinius daiktus, bet stengiuosi naudoti kuo mažiau plastiko ir skatinu savo šeimą rūšiuoti.


egle_packeviciute.jpg

Eglė Packevičiūtė, Lietuvos jūrų muziejaus savanorė
Gamta be žmogaus gali gyvuoti amžinybę, žmogus be gamtos – ne. Būtent dėlto mes turime puoselėti ir saugoti ją.

 


Jei ir jūs matote galimybę bendradarbiauti, susisiekime.

Lauksime jūsų gerųjų ketinimų el.p. savanoriai@muziejus.lt,  +370 659 61497


 

 

 

Spausdinti
Informacija atnaujinta 2021-03-19 07:55

Apsilankyk

Dėmesio, visiems internetu parduodamiems bilietams taikoma 5 proc. nuolaida.

Atsisiųsti bilietų kainas PDF 

Atsisiųsti paslaugų kainas PDF

Lankytojų aptarnavimo taisyklės, nuolaidų sistema

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems

7

10

Vaikams nuo 6 m., moksleiviams, studentams,
senjorams iki 79 m. amžiaus,
asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis, nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
ariams savanoriams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

3,5

5

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam  3,5  5
Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui 2 2,5 
Metinio bilieto turėtojui  0 0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Vaikams nuo 6 m.,
moksleiviams, studentams, senjorams iki 79 m.
amžiaus,asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc.
darbingumo lygis,nuolatinės privalomosios
karo tarnybos kariams,
kariams savano-riams (ES piliečiams), kitos nuolaidos*

3

4.5

* Nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims–politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų LR kaliniams, LR nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams

DELFINŲ PASIRODYMAS
(2021 m. kovą nevyksta dėl COVID 19)

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems 

7

10

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams)

3,5

5

Šeimos kortelės turėtojui suaugusiam  6 9
Šeimos kortelės turėtojui vaikui, mokiniui 3 4,5
Metinio bilieto turėtojui  0 0

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Mokiniams, studentams, vaikams nuo 4-erių metų, 
senjorams iki 79 m. amžiaus (ES piliečiams)

3

4.5

 

JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAS
SAULĖS ĮLANKOJE

GEGUŽĖ, RUGSĖJIS, SPALIS 

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Vienam asmeniui 

2

3

Etnografinė pajūrio žvejo sodyba, Senųjų žvejybos laivų aikštelė,
ekspozicija „Ilgas reisas“ vidutiniame žvejybos traleryje „Dubingiai

Vienam asmeniui 

0

0

 

   

 

 

 

Darbo laikas 2021 m.

Lankytojų aptarnavimo taisyklės 2021 m.

Dėl muziejaus lankymo būtinųjų sąlygų


 

BALANDIS

Penktadienį, šeštadienį, sekmadienį

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00 (Bilietai TIK internetu www.ljm.lt)

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 (nevyksta dėl Covid 19)

Paskutinį mėnesio sekmadienį lankymas – nemokamas. 


GEGUŽĖ

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 11.00-18.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 11.00-18.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ SAULĖS ĮLANKOJE  – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00.


BIRŽELIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–18.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30–18.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ SAULĖS ĮLANKOJE  – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00. Šeštadieniais, sekmadieniais ir birželio 24 dieną vyksta papildomas pasirodymas 16.00 val. 


LIEPA ir RUGPJŪTIS

Antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Pirmadienį nedirbame. 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI SAULĖS ĮLANKOJE:

antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00. Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais – 11.00, 12.00, 14.00, 15.00, 16.00.

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00

VŽT „Dubingiai“  ekspozicija „Ilgas reisas“ – 10.30-18.00.


RUGSĖJIS

Dirbame: trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį.

Pirmadienį, antradienį nedirbame.

DELFINŲ IR JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: III-V – 12.00, 15.00, VI, VII – 12.00, 13.30, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-18.00.

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30-18.00.


SPALIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI: V – 12.00, 15.00, VI, VII – 12.00, 13.30, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

LAPKRITIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


GRUODIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00


SAUSIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

VASARIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 


KOVAS 

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30-17.00 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00 

Paskutinį mėnesio sekmadienį lankymas – nemokamas. 


Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

 

Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).

Jeigu važiuojate automobiliu iš Palangos, tuomet iš Kretingos gatvės įvažiuokite į Suominio gatvę (3,4 km). Važiuokite Suominio gatve link Baltijos prospekto (A13 ir E272 kryptimis) į Klaipėdą (26 km). Pasiekę Baltijos prospektą, iš jo sukite į Dubysos gatvę link Smiltynės (Kuršių Nerija) (3,2 km). Kelkitės keltu Naujojoje perkėloje. Persikėlę į Smiltynę, iki Lietuvos jūrų muziejaus važiuokite sekdami nuorodas.

Jeigu iš Palangos važiuojate autobusu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).
Autobusų iš Palangos tvarkaraštis.

© OpenStreetMap contributors
https://www.openstreetmap.org/#map=17/55.71624/21.10274&layers=N

zemelapis.jpg
Koordinatės: 55°43'01.0"N 21°06'02.6"E

Jeigu esate Klaipėdoje, Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/traukinuku (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

Informacija apie keltų tvarkaraščius ir kainas – www.keltas.lt. 


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pesčiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pėsčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).


Nuo Senosios perkėlos, Smiltynės pusėje (keliantis pėsčiųjų keltu) iki muziejaus galite atvykti keliais būdais:

  • Pėsčiomis, mėgaujantis Smiltynės gamta.
  • Kursuoja du traukinukai. Paslauga mokama (informacija – +370 67039911, +370 68789132). 

Transporto priemonių parkavimas prie Lietuvos jūrų muziejaus mokamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – kainos.

Paspaudę nuorodą, nurodykite savo vietą, adresą ir Jums bus parengtas maršrutas kaip atvykti į delfinariumą

situacinis_planas_svetainei.jpg