Parodoje pristatoma nedidelė dalis archyvo, kurį muziejui perdavė tarpukario Lietuvos laivyno šturmanas ir kapitonas Romanas Vilčinskas-Vilkas. Paradoksalu tai, kad turtingą medžiagą Lietuvos laivyno istorijai pažinti jis sukaupė gyvendamas toli nuo Lietuvos, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo ilgametė veikla patvirtina tiesą, kad didelius darbus gali nuveikti ir vienas žmogus. 

Nuo 1990 m. R. Vilkas savo archyvo medžiagos kopijas, vėliau ir originalus – tiesiogiai ir per tarpininkus – siuntė į Lietuvos jūrų muziejų. 1994 m. liepos 29 d. su žmona Brita jame lankėsi. Paskutinis siuntinys su archyvo medžiaga muziejų pasiekė 1999 m., jau po R. Vilčinsko-Vilko mirties. 

Šiuo metu muziejuje saugoma beveik 5 000 objektų iš R. Vilko jūrininkystės archyvo, kuris iki šiol yra vienas pagrindinių šaltinių Lietuvos laivybos istorijai tirti.

ŽIŪRĖTI PARODA VIDEO FORMATU 

Parodą parengė:

Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius
Dailininkė Audronė Adomavičienė 


LAIVAVEDYS IR JŪRINĖS KULTŪROS PUOSELĖTOJAS

1a_0.png

1b.png

Romanas Vilčinskas-Vilkas (1911 04 02 – 1998 03 29)
Romanas Vilčinskas gimė Malkino miestelyje (Lomžos apskritis) geležinkelio valdininko šeimoje.
1924–1930 m. mokėsi Kauno aukštesniojoje komercijos mokykloje ir Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Dalyvavo jūrų skautų veikloje. Nuo 1928 m. rinko iškarpas apie jūrininkystę.
1930 08 02 – 1931 07 06 – jūreivis latvių garlaivyje „Kurland“.
1931–1936 m. mokėsi Liepojos jūrų mokykloje. Plaukiojimo praktikos sėmėsi škunoje „Jūrnieks“, burlaivyje „Budys“, garlaiviuose „Stephanie“, „Baltallinn“, „Imanta“, „Prezidentas Smetona“.

1c.png
Liepojoje rinko medžiagą apie Kuršo hercogystės laivybą. Vėliau Londono ir Grinvičo bibliotekose – apie jūrų astronomiją ir navigaciją.
Drauge su kapitonu L. Serafinu rengė jūreivystės ir laivininkystės įstatymų projektus.
1936 m. vasarą vadovavo Buriavimo mokyklai Smiltynėje.
Dirbo II ir I šturmanu garlaiviuose „Maistas“, „Kretinga“, „Kaunas“, „Marijampolė“, latvių garlaivyje „Biruta“.
1940 m. tapo tolimojo plaukiojimo kapitonu.
Karo metais gyveno Liepojoje, plaukiojo Ščecino garlaiviais „Alexandra“ ir „Artushof“.
1944 m. išvyko į Vokietiją.

1d.png
1948 m. tapo Lietuvos jūrininkų sąjungos užsienyje valdybos nariu, 1952–1997 m. šiai Sąjungai vadovavo.
Gyveno JAV, Niujorke, Long Ailande, vėliau – Majamyje, Dirfild Biče.
(Pastaba: atvykęs į JAV, pavardę susitrumpino į Vilkas)
„Kaip žinome, iki šiol mūsų jūrininkystė ir laivininkystė visur buvo paskutinėje vietoje, o faktinai jos svarba yra pirmoje vietoje“ (R. Vilko laiškas Lietuvos jūrų muziejui, 1993 11 16)


TĖVYNĘ PALIKUS. LAIVYNO ISTORIJOS TYRIMAI

R. Vilčinskas persikėlėlių iš Rytų Europos stovyklose Vokietijoje tapo bene aktyviausiu buvusių Lietuvos jūreivių ir jūros verslo atstovų veiklos organizatoriumi. Jo, taip pat T. Daukanto, P. A. Mažeikos pastangomis, 1947 m. Flensburge ne tik buvo įkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga užsienyje, bet net bandyta įsigyti prekybos laivą su lietuviška įgula. 
JAV R. Vilkas (atvykęs į JAV, pavardę susitrumpino į Vilkas) tapo Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovu, palaikė ryšius su po pasaulį (JAV, Kanada, Australija, Venesuela, Argentina, Anglija, Škotija, Vokietija, Švedija) išblaškytais Lietuvos laivyno jūreiviais, aktyviai domėjosi išeivių iš Lietuvos veikla ir dalyvavo joje. Tuo metu jis pradėjo kaupti lietuvių buriuotojų, jūreivių ir verslininkų atsiminimus bei archyvinę medžiagą, rinko periodinę spaudą ir iškarpas iš jos apie Lietuvos laivus, jachtas, jūreivius, upeivius, stipendininkus ir buriuotojus. Jis buvo Latvijos jūrininkystės archyvo istorijos draugijos narys. Sukaupė neabejotinai vertingiausią Lietuvos jūrininkystės archyvą.

2a.png

Nuo 1990 m. R. Vilkas savo archyvo medžiagos kopijas, vėliau ir originalus – tiesiogiai ir per tarpininkus – siuntė į Lietuvos jūrų muziejų. 1994 m. liepos 29 d. su žmona Brita jame lankėsi. Paskutinis siuntinys su archyvo medžiaga Muziejų pasiekė 1999 m., jau po R. Vilko mirties. Šiuo metu Muziejuje saugoma beveik 5 000 objektų iš R. Vilko jūrininkystės archyvo.

2b.png

„Jūsų laišką iš spalio 5 d. gavau, labai ačiū. Siūlote archyvo medžiagą laikyti vienoje vietoje, tai yra Jūrų muziejuje, ir apie tai informuoti Klaipėdos universitetą. Idėja labai gera.“ (R. Vilko laiškas Lietuvos jūrų muziejui, 1993 11 16)

2c.png

2d.png

2e.png

 


LIETUVIAI NORI Į JŪRĄ

R. Vilčinskas kartu su A. Šimkumi, L. Serafinu ir L. Zavistanavičiumi priklausė antrajai lietuvių – Susisiekimo ministerijos stipendininkų, – studijavusių jūreivystę Latvijoje, bangai. Jo archyve daug vertingos medžiagos apie pirmuosius lietuvius, kurie 1928–1930 m. mokslus baigė Suomijoje ir Italijoje, taip pat apie vėliau studijavusiuosius Prancūzijoje, Italijoje ir kitose valstybėse. Dokumentus, nuotraukas į R. Vilko archyvą perdavė ir atsiminimus parašė Z. Domeika, B. Krikštopaitis, A. Šimkus, J. A. Babilius, J. Vardauskas, V. Bagdanavičiaus tėvai. 

3a.png

„Mes, tai yra Šimkus, Serapinas ir aš, atlikome latviams privalomą 4 mėn. plaukiojimą buriniu mokomuoju burlaiviu „Jūrnieks“ 1933 m. Tais metais buvome pirmą kartą išplaukę į Šiaurės jūrą. Serapinas rašė, nors mažai, į latvių ir lietuvių laikraščius. 1941 m. žiemą bolševikai padarė jį „Utenos“ kapitonu. Nežiūrint to, kad visi draugai tam priešinosi ir siūlė jam bėgti, jis nepaklausė. Paskendo su laivu Suomijos įlankoje 1941 m. rugpjūtyje.“ (R. Vilko laiškas Lietuvos jūrų muziejui, 1995 06 26)

3d.png

3e.png


LIETUVOS VĖLIAVA JŪROSE

R. Vilkas kruopščiai suregistravo 1923–1940 m. su Lietuvos vėliava plaukiojusius laivus, atkurdamas neretai labai komplikuotas jų „biografijas“. Tai ne tik lietuviškų bendrovių garlaiviai, bet ir Klaipėdos vokiečių laivynas, su Lietuvos vėliava privalėjęs plaukioti nuo 1923 m. R. Vilkas parengė ir atskirus Klaipėdos uosto tarnybų, Lietuvos karo bei pasienio policijos laivų registrus. Rinkdamas medžiagą, jis palaikė ryšius su Vokietijos archyvais ir tenykščiais laivyno istorijos tyrėjais. Reikšmingas Vokietijoje gyvenusio buvusio jūreivio E. Voronecko indėlis.

4a.png

4b.png

„Laivus pavadinti lietuvių jūrininkų vardais aš rekomenduoju gen. Nagių-Nagevičių ir gen. Daukantą, jie tikrai to nusipelnė. Lietuvių tauta turi daug nusipelniusių asmenų, kurių vardais galima pavadinti laivus, jie nebūtinai turi būti jūrininkai. Kapt. Krikštopaitis taip pat siūlo generolus Daukantą ir Nagį ir dar trijų buvusių Nepriklausomos Lietuvos prezidentų vardais. Sako, nebūtinai tuojau reikia sekti rusų pavyzdžiu laivus vadinti kapitonų vardais. Jis senatvės prispaustas, bet gerai žmonos daktarės prižiūrimas dar laikosi jūros paviršiuje. Palaikau ryšį telefonu.“ (R. Vilko laiškas Lietuvos jūrų muziejui, 1994 06 26)

4d.png

4e.png

 

4m.png

 


 LAIVININKYSTĖS BENDROVĖ „LIETUVOS BALTIJOS LLOYDAS“

1936 m. įkurta akcinė bendrovė „Lietuvos Baltijos Lloydas“ buvo rimta ir konkurencinga jūrų transporto įmonė, kurioje kasmet dirbo vis daugiau lietuvių specialistų – ne tik jūreivių, bet ir jūrų teisės bei verslo žinovų. R. Vilkas plaukiojo šturmanu keliuose bendrovės laivuose. 1939 m. lapkričio mėnesį jam kartu su visa įgula teko gelbėtis skęstant garlaiviui „Kaunas“ Lamanše. Savo archyve jis išsaugojo nemažai originalių laivų ir jų įgulų nuotraukų. 

5a.png

Bendrovės veiklą liudija B. Krikštopaičio atsiminimai, S. Aušrotos ir K. Barmaus laiškai.

„Grįžtant atgal į 1930–1940 m. – mums buvo daug sunkiau tas idėjas skleisti artojų tautoje, betgi nors lėtai, yrėmės pirmyn. Ruošėme „Jūros dienas“, leidome žurnalą „Jūra“ Klaipėdoje, vėliau „Mūsų jūra“ Kaune, jaunuoliams atidarėme Buriavimo mokyklą, įsikūrė jūros šauliai, jūrų budžiai ir t. t. Su valdžios pagalba (bendrovės „Lietūkis“, „Pienocentras“ ir „Maistas“) buvo įsteigtas „Lietuvos Baltijos Lloydas“ ir maklerių kontora „Baltijos transporto bendrovė“. Lietuvos istorijoje tas laikotarpis, išsiveržimas į jūrą labai svarbus, tai yra pradžia, ką šiandien vadiname „Jūrų Lietuva“.“ (R. Vilko laiškas Lietuvos jūrų muziejui, 1997 10 04)

5b.png

 


 JIE KŪRĖ NACIONALINĮ LAIVYNĄ

Idėjas sugalvoja ir jas įgyvendina asmenybės. Archyve – dokumentai, nuotraukos, spaudinių fragmentai apie iškiliausias Lietuvos jūrinės kultūros asmenybes. Neabejotinas verslo pasaulio atstovų indėlis, tačiau aktyviausi idėjos, kad Lietuva turi tapti jūrų valstybe, propaguotojai buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos kūrėjai: T. Daukantas, V. Nagevičius, T. Reingardas, L. Stulpinas, S. Kuizinas ir kt. Jų darbą tęsė praktikai: V. Rėklaitis, V. Grudzinskas ir ištisa plejada jaunų kapitonų ir šturmanų, tarp kurių – ir R. Vilčinskas-Vilkas.

6a.png

„Kapitono B. Krikštopaičio raštiškas palikimas yra pas mane, su laiku perduosiu Jūrų muziejui. Šturmanas J. A. Babilius dvejus metus sunkiai sirgęs mirė. Paliko 100 000 dolerių Vasario 16 gimnazijai Vokietijoje.“ (R. Vilko laiškas Lietuvos jūrų muziejui, 1994 11 7)

6b.png


NEMUNO LAIVYNAS

Šturmano R. Vilčinsko laikais Nemune knibždėjo laivų. Upės garlaivių ir baidokų matrosai oficialiai buvo vadinami „jūreiviais“, o baidokuose su vyrais ir vaikais gyvenusios ir plaukiojusios žmonos – „laivyboje prityrusiomis moterimis“. Nemuno, Kuršių marių, Kauno, Jurbarko, Smalininkų uostų ir įvairiausių vidaus vandenų laivų nuotraukos – svarbi archyvo dalis. Ypač vertingos yra jūros laivų kapitono Z. Domeikos nuotraukų kopijos ir autentiški Nemuno laivavedžių P. Levandausko, J. Kundroto ir V. Katino laiškai.

7a.png

„Kai kurie vokiečių baidokai naudojo bures, iškeliamas ant vienintelio stiebo tiktai einant aukštyn upe ir tuščiomis. Mačiau tai keletą kartų. Šiaip stiebas buvo naudojamas kaip pakeliamasis kranas... Atviri baidokai, naudoti plytoms ar kitai panašiai medžiagai (gabenti), neturėjo stiebo, nebuvo reikalingas. Škiperis, kartais su šeima, gyveno kajutėje baidoko užpakalyje. Maža, bet patogi dviejų kambarių (su) virtuve ir išviete patalpa. Matrosas, paprastai tik vienas, gyveno baidoko priekyje, net ir be lango.“ (P. Levandausko laiškas R. Vilkui, 1986 05 07)

7b.png


GYVENIMAS PO BURĖMIS

Gyvenimas po burėmis buvo puikiai pažįstamas archyvo sudarytojui. 1926 m. vasarą jis su Kauno aktoriais ir seserimi valtimi „Juodoji gulbė“ (pavadinimą pasiūlė rašytojas A. Vienuolis) plaukė Šventosios upe nuo Dusetų ežero. Buriavimo praktikos įgijo reisuose Liepojos jūrų mokyklos mokomuoju burlaiviu „Jūrnieks“, taip pat Klaipėdos jūrų skautų burlaiviu „Budys“ 1932 m.
Baigęs Liepojos mokyklą, 1935–1936 m. R. Vilčinskas buvo Klaipėdos lietuvių jachtklubo uosto kapitonas, vadovavo Buriavimo mokyklai Smiltynėje. Tarp jo archyvo dokumentų – duomenys apie kiekvieną Lietuvos jachtą, kai kurias regatas, lietuvius buriuotojus, pokariu patekusius į užsienį: B. Stundžią, A. Urbelį, L. Knopfmilerį, K. Plonaitį. Storas pluoštas iškarpų ir dokumentų apie trijų Lietuvos jachtų žygį iš Klaipėdos į Niujorką 1989 m.

8a.png

„Gavau iš Švedijos liūdną žinią: į amžinybes išburiavo Kristupas Plonaitis (15.3.1980). Buriuotojų šeima neteko savo pasišventėlio buriuotojo, o lietuvių tauta – didelio patrioto ir mūsų pajūrio mylėtojo.

8b.png
Daug gražaus jaunimo turėjo progos su Kristupu Plonaičiu buriuoti ir pažinti tą gražųjį sportą, daug jaunimui jis įskiepijo meilę mūsų gražiam pajūriui.“ (L. Knopfmilerio laiškas B. Krikštopaičiui, 1990 m. birželio mėn.)

8c.png


 KNYGOS IR PERIODIKA

Archyvo sudarytojas su pavydėtinu uolumu sekė JAV lietuvių ir vietinę spaudą kitomis kalbomis, nepraleisdamas progos fiksuoti iškarpomis aktualių poslinkių emigrantų gyvenime, tačiau pagrindinį dėmesį skyrė su laivyno istorija susijusioms publikacijoms. Jo archyve sukaupta iškarpų iš 45 laikraščių ir žurnalų penkiomis kalbomis. Lietuvos jūrų muziejų pasiekė ir 32 knygos lietuvių, anglų, vokiečių ir latvių kalbomis iš R. Vilko bibliotekos.

9a.png

„Pridedu archyvo turinį. Jeigu su laiku atsirastų galimybė, manau, pirmus 5 turinio punktus reikėtų atspausdinti knygos pavidalu. Turiu visas tas ryškias gražias fotografijas, galima sakyti, išeitų Lietuvos laivininkystės fotoalbumas, kame gal 40 % būtų teksto ir 60 % fotografijų. Liktų tas trumpas nepriklausomos Lietuvos laivininkystės (20 metų) vaizdas buities laikotarpis ateinančioms kartoms.“ (R. Vilko laiškas Lietuvos jūrų muziejui, 1993 11 16)

9b.png


 

Spausdinti
Informacija atnaujinta 2017-04-07 12:02

Apsilankyk

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAS

SAUSIS–GEGUŽĖ, RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA, RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems 

7

10

Vaikams*, 
mokiniams**, studentams***, 
senatvės pensininkams****,
suaugusiems asmenims su negalia*****

3.5

5

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Vaikams*, 
mokiniams**, studentams***, 
senatvės pensininkams****,
suaugusiems asmenims su negalia*****

3

4.5

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

SAUSIS–GEGUŽĖ, RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA, RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems

6

7

Vaikams*,
mokiniams**, studentams***,
senatvės pensininkams****,
suaugusiems asmenims su negalia*****

3

3.5

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

5

6

Vaikams*,
mokiniams**, studentams***,
senatvės pensininkams****,
suaugusiems asmenims su negalia*****

2.5

3

 

Fotografavimas ir filmavimas ameniniam naudojimui – nemokamas.

* Vaikams nuo 4m. į delfinariumą; vaikams nuo 6m. į akvariumą ir muziejaus ekspozicijas Nerijos forte. 
** Mokiniams, kasoje pateikusiems galiojantį mokinio pažymėjimą.
*** Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams – Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniams, pateikusiems galiojančius pažymėjimus.
**** Europos Sąjungos valstybių ir Europos ekonominės erdvės valstybių asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, pateikusiems galiojantį pensininko pažymėjimą.
***** Suaugusiems asmenims su negalia, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, pateikusiems galiojantį pažymėjimą.

Lietuvos jūrų muziejaus administracija turi teisę keisti bilietų kainas.


 

I. Bilietų įsigijimo tvarka:

  1. Muziejaus lankytojai įleidžiami tik Muziejaus darbo metu, įsigiję bilietus Muziejaus kasose ir internetu. Bilietų kasa uždaroma likus 30 min. iki Muziejaus darbo laiko pabaigos.
  2. Už bilietus ir kitas paslaugas atsiskaitoma apmokant grynaisiais pinigais, banko mokėjimo kortele, bankiniu pavedimu (esant atskiram susitarimui) arba atsiskaitant Muziejaus elektroninės bilietų bei kitų prekių pardavimo ir  administravimo sistemoje.
  3. Lankytojas privalo saugoti bilietą viso lankymosi Muziejuje metu ir bet kuriuo metu paprašytas pateikti jį atsakingam Muziejaus darbuotojui.
  4. Muziejaus lankymo įkainiai ir nuolaidos Muziejaus lankymo bilietams tvirtinami atskiru direktoriaus įsakymu. Esant rašytiniam Muziejaus direktoriaus sutikimui, galimas nemokamas apsilankymas tikslinėms grupėms. Muziejus turi teisę taikyti specialias trumpalaikes nuolaidas (akcijas). Ši informacija skelbiama Muziejaus kasose, interneto svetainėje. Informacija taip pat teikiama telefonu.
  5. Muziejaus lankymo bilietas įsigyjamas vienkartiniam apsilankymui. Bilietas galioja jo įsigijimo dieną. Bilieto galiojimas gali būti pratęstas iki 30 dienų nuo jo įsigijimo dienos, atskirai pažymint bilietą specialia žyma.
  6. Lankytojui negalima gadinti, lankstyti, plėšyti, tepti arba kitaip pažeisti bilietą. Muziejus pasilieka teisę neįleisti lankytojų su pažeistais bilietais, kurių nuskaitymo sistema neatpažįsta.
  7. Asmenys, siekiantys įsigyti Muziejaus lankymo bilietą su nuolaida arba lankytis nemokamai, privalo pateikti Muziejaus kasos darbuotojui priklausymą tikslinei grupei, kuriai taikoma nuolaida, patvirtinantį dokumentą prieš įsigydami bilietą. Atsisakius pateikti atitinkamą dokumentą, nuolaida netaikoma. Bilietų tikrinimo ir / arba lankymosi Muziejuje metu lankytojas gali būti paprašytas pateikti atitinkamą dokumentą kartu su bilietu, kuriam suteikta nuolaida. Bilietai, parduoti su nuolaida,  galioja tik asmeniui, įsigijusiam bilietą, ir negali būti perduodami kitiems asmenims.
  8. Įsigyti bilietai atgal nepriimami ir už juos pinigai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai paslaugos lankytojams negali būti suteiktos dėl Muziejaus kaltės.
  9. Pinigai už bilietus negrąžinami nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis (CK 6.212 str.1 d.).
  10. Už pamestus, sugadintus arba dėl kitų priežasčių netinkamus naudoti bilietus pinigai negrąžinami.

II.    Nuolaidos ir kitos lankymosi Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume, akvariume ir muziejaus ekspozicijose sąlygos:

Bilietą su 50 proc. nuolaida gali įsigyti:

1. Vaikai nuo 4 metų amžiaus į delfinariumą, vaikai nuo 6 metų į akvariumą ir muziejaus ekspozicijas;

2. Mokiniai;

3. Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai – Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai;

4. Senatvės pensijos amžiaus Europos Sąjungos valstybių ir Europos ekonominės erdvės valstybių asmenys;

5. Suaugę asmenys su negalia, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis

Bilietą su nuolaida (t.y. organizuotoms lankytojų grupėms skirta kaina) gali įsigyti:

6. Suaugę asmenys su negalia, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis;

7. Didesnės, nei 15 asmenų organizuotos lankytojų grupės.

Nemokamai įleidžiami:

1. Vaikai iki 4 metų amžiaus į delfinariumą, vaikai iki 6 metų į akvariumą ir muziejaus ekspozicijas (nepriskiriant atskiros vietos sėdėti);

2. Asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, vaikai iki 18 m, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);

3. Muziejaus kūrėjai, rėmėjai ir kiti asmenys, pateikę specialius Muziejaus administracijos išduotus leidimus/kvietimus;

4. Visų Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojai, pateikę darbo pažymėjimus;

5. Vaikų grupes lydintys suaugusieji, laikantis proporcijos: vienas suaugęs – dešimt vaikų. Nemokamas bilietas lydinčiajam išduodamas kasoje arba internetu perkant bilietus vaikų grupei;

6. Vienas gidas, vienas grupės vadovas  ir vienas grupę atvežęs autobuso vairuotojas, tik perkant bilietą grupei gavę nemokamą bilietą be teisės perduoti kitam asmeniui;

7. Našlaičiai ir vaikų globos namų auklėtiniai bei jų grupes lydintys asmenys (vienas suaugęs – 10 vaikų), kasoje pateikę grupės narių sąrašus ir statusą įrodančius dokumentus.

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS LANKYTOJŲ APTARNAVIMO TAISYKLĖS

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS PASLAUGOS IR KAINOS

AKVARIUMO IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJŲ lankymas trečiadieniais–sekmadieniais, 10.30–16.30 val.

 

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ

BALANDIS, SPALIS, LAPKRITIS

 

 

 

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

12.00, 15.00 

10.30–16.30

-

GRUODIS
DĖMESIO! GRUODŽIO 26 d. AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS DIRBS 10.30–16.30 val.

 

 

 

Trečiadieniais, ketvirtadieniais

12.00

10.30–16.30

-

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

12.00, 15.00

10.30–16.30

-

GEGUŽĖ ir RUGSĖJIS

 

 

 

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

12.00, 15.00

10.30–17.00

10.30–17.00

SAUSIS, VASARIS, KOVAS
DĖMESIO! SAUSIO 1 DIENĄ NEDIRBAME

 

 

 

Penktadieniais

12.00

 

-

Šeštadieniais, sekmadieniais

12.00, 15.00

 

-

LIEPA ir RUGPJŪTIS

 

 

 

Nuo antradienio iki sekmadienio

11.30, 13.00, 15.00, 16.30

10.30–18.30

10.30–18.30

BIRŽELIS

 

 

 

Nuo antradienio iki sekmadienio 

12.00, 14.00, 16.00

10.30–18.30

10.30–18.30

 

Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

Lietuvos jūrų muziejus įsikūręs Smiltynėje, Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančioje Kuršių nerijos dalyje.
Koordinatės: 55°43'01.0"N 21°06'02.6"E

Jeigu esate Klaipėdoje, Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/autobusu (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

Informacija apie keltų tvarkaraščius ir kainas – www.keltas.lt ,  +370 46 311 117

Informacija apie muziejaus autobuso kursavimo laiką skaitykite čia


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pesčiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pėsčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).


Transporto priemonių parkavimas prie Lietuvos jūrų muziejaus – kainos.

Paspaudę nuorodą, nurodykite savo vietą, adresą ir Jums bus parengtas maršrutas kaip atvykti į delfinariumą

eksplikacija_svetainei_koreguota.jpg