Susipažinkite su gyvūnų pasakojimais. Ir jau nuo šiandien būkime atsakingi. Visi kartu galime veikti tikslingai ir taip labiau susidraugauti su gamta.

Distopija ar realybė? Kaip turime pakeisti kasdienį savo elgesį, kad krabai 2050-aisiais žinotų, ką reiškia būti vikriausiu?

Prieš metus stebėjome, kaip žymi klimato aktyvistė Greta, paauglė iš Stokholmo, plaukė burlaiviu iš Švedijos į Niujorką, ir labai tikėjome, kad 2020 bus metai, kupini ryžtingų žingsnių, stabdančių pasaulinį atšilimą. Tada dar nežinojome, kad 2020-ieji, išties, taps išskirtiniais. Pandemija atnešė ne tik daug sielvarto žmonėms, bet ir suformavo vienkartinių kaukių sąvartyną Pasauliniame vandenyne. Į jas mes dabar nuolat įsipainiojame savo žnyplėmis. 
Mes, krabai, jau seniai esame nukentėję  nuo industrinės, naftos ir lipnaus mazuto taršos. Visi šie teršalai patenka į mūsų kūnus per žiaunas. Vylėmės, kad plastiko liekanos, kuriomis yra aplipę mūsų kūnai, kažkokiu būdu apsaugos žiaunas, tačiau... jaučiame, kad mikroplastiko dalelių jau pilna visame kūne. Dėl to mes ropojame, o nebe lakstome, moliuskus maistui traiškome ne žnyplėmis, nes jos ženkliai sumažėjo, o... plastikine šakute. Gėda kam ir pasakyti... 
Labiausiai mus gąsdina tie dalykai, kurie suveržia. Įstringame į plastikinio butelio kamštį arba įsipainiojame virvėse – tai žaloja mūsų kūną. Pažiūrėkit, mano šarvai – jau ne tokie plokšti. Esu panašus į plastiko kauburėlį, kuris nebesugeba greit pasislėpti nuo smalsuolių.

Keli faktai apie Krabą Koronaemarginata:

Kūno forma: mažai pakitusi, apaugusi plastiko ir tinklų liekanomis.
Judėjimas vandenyje: nebėra tokie vikrūs kaip anksčiau, sunkiau traiško moliuskus maistui sumažėjusiomis žnyplėmis.
Išvaizda: padidėjęs galūnių skaičius, nes yra plastikinių ataugų.

Mokslininkų komentaras:

Dar 2014 m. Ekseterio universiteto mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad mikroplastikas gali patekti į krabų kūnus per jų žiaunas. Taip kelia grėsmę, kad mikroplastikas per maisto grandinę pasiekia ir žmones.