Laivybos istorija

Ar yra laivų be inkarų? Ne! Kaip ir inkaro be grandinės, jungiančios jį su laivu.

laivu_istorijos_ekspozicija.png

Ar yra laivų be inkarų? Ne! Kaip ir inkaro be grandinės, jungiančios jį su laivu. Anksčiau inkarus rišdavo storais lynais, kurie neatlaikydavo audrų ir inkarai amžiams likdavo jūros dugne.


Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos ekspozicijos įrengtos Nerijos forte, kur eksponuojama didžiausia Lietuvoje inkarų kolekcija. Po pylimais esančiuose šaudmenų saugyklose – poternose, apšaudymo iškyšose – kaponierėse įrengtose ekspozicijose pasakojama apie Lietuvos laivyną, didžiausias laivų katastrofas, burlaivių epochos ženklus Klaipėdoje, nežinomus Lietuvos jūrinės istorijos puslapius.


Kaip atrodo pirmasis praktiškai panaudotas išradėjo Roberto Fultono garlaivis?


Ekspozicija „Nuo plausto iki atomlaivio“ įrengta buvusiame šaudmenų sandėlyje. Čia pristatoma jūrinių laivų raida, paskirtis ir įvairovė. Eksponuojami laivų modeliai – nuo nendrinio iki plieninio, nuo irklinių ir vėjo genamų iki garlaivių ir atominių reaktorių, motorlaivių. Tikrai stebina, kaip amžiams bėgant keitėsi techninės laivų ypatybės ir galimybės, ypač kaip sparčiai tai vyko XIX ir XX amžiais. Šioje salėje sukaupti eksponatai ir vaizdinė medžiaga atspindi laivybos technologijos pažangą ir verčia susimąstyti – kokia ateitis laukia laivybos?


 Kaip atrodė jūreivio algos knygelė?


Ekspozicijos salė „Jūreivystė Lietuvoje“ įkurta buvusiuose forto kazematuose. Kazematai – tai fortuose įrengtos amunicijos saugyklos, apsaugotos taip, kad jų negalėjo pramušti joks sviedinys. Ekspozicija skirta Lietuvos laivybai. Pamatysite garlaivius lietuviškais pavadinimais „Kaunas“, „Utena“, sužinosite kokias prekes, produktus jie gabeno. Eksponuojama  Jūreivių algos knygelės, laiškai, diplomai, kvietimai, dokumentai padės jums suprasti XX a. jūreivio kasdienybę.
Ekspozicija apie Lietuvos pakrančių laivybą, Klaipėdos ir Šventosios uostų raidą, Nepriklausomos Lietuvos laivyną ir jūrinių tradicijų kūrimą.


Kiek laiko užtruksi užsivilkti gelbėjimosi liemenę tu?


Ekspozicija „Jūrų katastrofos ir Lietuva“ pasakoja apie tai, jog jūros neužvaldysi, todėl būtina žinoti kaip gyventi jūroje ir šalia jos. 
Pateksite į paslaptingą, o kartkartėm – net bauginančią aplinką. Šiuos jausmus sustiprina besileidžiantis žemyn tunelis, paslaptingi garsai ir vaizdo projekcijose atgijusiosios anapusinės būtybės. Patirsite sudužėlių jūroje jausmą ir ... galimybę išsigelbėti. O tai pavyks, jei suspėsite laiku apsirengti gelbėjimosi liemenę ir išsiųsti SOS signalą. Ekspozicija primena, kad jūra visais laikais buvo ne tik maitintoja, bet ir neišsenkantis pavojų, paslapčių šaltinis.
Įspūdingiausias eksponatas šioje ekspozicijoje –  praeito amžiaus pradžios gelbėjimo vežimas valtims nuleisti iš Melnragės laivų gelbėjimo stoties. 


Ar žinai kaip vejamos laivavirvės?


Ekspozicija „Klaipėdos burinis laivynas“
XVIII–XIX a. Klaipėdoje – burlaivių klestėjimo laikas. Klaipėdoje buvo keturios laivų statyklos. 1858 metais Behrend Pieper statykloje (žymiausia statykla uostamiestyje) buvo pastatytas barkas „Mary Jane“.  Romantiška, gal šiek tiek ir komiška burlaivio vardo istoriją byloja apie klaipėdiečio kapitono Jochano Gotliebo Schultzo kelionę jūra. Dėl prasidėjusio atoslūgio jo laivas negalėjo pasiekti vieno Anglijos uosto, tad kapitonas nusprendė valtele nusiirti iki kranto. Prisiyrė iki jam kelią užstojusio anglų laivo, negavęs jokio atsakymo ar atsiliepimo iš jo, kapitonas užlipo į laivą. Jūroje galioja daug taisyklių, o svetimo žmogaus vaikščiojimas deniu buvo laikytas dideliu etiketo pažeidimu. Taip pasielgęs J.G.Schultzas greit gavo kumščiu į galvą ir pliumptelėjo į vandenį. Tačiau anglui vis dėlto parūpo, ką tokį jis nubloškė nuo denio. Ištraukė ir išsiaiškino, kad abu yra skirtingų laivų kapitonai. Klaipėdietis pasiliko Anglijoje žiemoti. Jį apkumščiavęs anglas pakvietė į svečius. Viešnagės metu J. G. Schultzas susipažino su anglų laivo kapitono dukra Mary Jane. Tėvui pritarus pavasarį buvo paskelbtos sužadėtuvės, ir jaunieji netrukus išplaukė į Klaipėdą. Mylimos žmonos garbei J.G.Schultzas vėliau savo laivą pavadino „Mary Jane“.
Ekspoziciją taip pat sužinosite burinių laivų konstrukcijos ypatumus, išsiaiškinsite kaip vejamos laivavirvės, kokios jūrinių mazgų rišimo paslaptys. Taip pat Jūsų lauks iššūkis – tapsite kapitonu ir galėsite pamėginti įplukdyti laivą į uostą.


Kaip atrodo brašpilis, špantai, ezelhoftas?


Ekspozicija „Fragmentai iš jūros gelmių“
Baltijos jūra išmetė ne vieną sudužusio laivo liekaną. Šie fragmentai – artimesnė pažintis su laivų konstrukcijomis, jų dalimis.  
Labai vertingas ekspozicijoje XVI a. luotas. Luotas, išskobtas iš vientiso medžio kamieno, buvo iškeltas ir ketverius metus konservuotas. Jį Platelių ežere dešimties metrų gylyje surado Klaipėdos universiteto povandeninės archeolologijos ekspedicijos dalyviai ir perdavė muziejui. 
Ezelhoftas – tai medinė jungtis, kuria tvirtinamos burlaivio stiebų dalys. Olandų, prancūzų bei vokiečių burlaiviuose buvo naudojami keturkampiai ezelhoftai, suapvalinta viršutine dalimi. Angliško tipo ezelhoftai buvo stačiakampio formos.  Masyvus ąžuolinis ezelhoftas – dar vienos laivo avarijos Baltijos jūroje liudininkas, patekęs į žvejų tinklus. Čia eksponuojamas  XIX–XX amžiaus pradžios angliškojo tipo ezelhoftas, 1986 metais iškeltas iš Baltijos jūros. Tokiomis detalėmis buvo „prailginami“ mediniai burlaivių stiebai – ant pagrindinio stiebo viršutinio antgalio būdavo užmautas ezelhoftas, o į šalia esančią apvalią angą buvo įstatoma ilginančioji dalis. 
Baltijos jūros dugnas yra nusėtas nuskendusių burlaivių nuolaužomis. Nenuostabu, kad po kiekvienos audros bangos išskalauja laivų bortų liekanas, laive naudojamų lynų ir trosų detales, laivo apyvokos daiktus. Stambesni daiktai patenka į žvejų tinklus ir taip iš jūros dugno patenka į muziejų. Čia eksponuojamas XIX amžiaus brašpilis, rastas Baltijos jūroje 1986 metais. Brašpilis – horizontalus įtaisas laive inkarui nuleisti ir pakelti. Burlaiviuose keliant inkarą rankomis, brašpilio velenas buvo sukamas patvarius kuolus pakaitomis dedant į brašpilio velene esančias kiaurymes ir pasukant jais veleną. Taip ant jo vyniodavosi inkaro grandinė ar virvė. Keli denyje dirbantys jūreiviai tokiu būdu priversdavo laivą judėti inkaro kryptimi, kol laivas atsidurdavo virš savo inkaro ir šis galėdavo būti pakeltas į laivą.


Ar žinote kaip jūrinių vėliavėlių kalbą perduoti informaciją, pavyzdžiui: „Manęs nelaiko inkaras“?


Inkarai muziejuje kaupiami nuo 1971 metų. Tai – unikalūs technikos eksponatai ant Nerijos forto pylimo, buvusiose pabūklų aikštelėse. Šiuo metu galite pamatyti 45 inkarus.
Beveik visi eksponatai – „skenduoliai“, ištraukti iš Baltijos, Šiaurės jūrų, Atlanto vandenyno dugno. Seniausieji inkarai – XVII–XVIII a. burlaivių, kurių konstrukcija susideda iš dviejų ragų, dviejų noragų, koto su žiedu ir ąžuolinio štoko. Eksponuojami admiraliteto, Holo, Baierso, Drednout, Klip–anker sistemų inkarai. Didžiausias – iš Egėjo jūros atgabentas 2192 kg inkaras, kuris buvo nukaltas Urale 1803 metais. Jį Jūrų muziejui atgabeno Lietuvos jūrų laivininkystės kapitonas Juozas Karvelis.
 

 

 

Spausdinti
Informacija atnaujinta 2018-06-30 10:15

Apsilankyk

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ
PASIRODYMAS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems 

7

10

Mokiniams*, studentams**, vaikams nuo 4-erių metų***, 
senatvės pensininkams****

3.5

5

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Mokiniams*, studentams**, vaikams nuo 4-erių metų***,
 
senatvės pensininkams****

3

4.5

Bilietą su nuolaida į delfinariumą gali įsigyti:

1. * Mokiniai;
2.** Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai – Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai; 
3. *** Vaikai nuo 4 metų amžiaus;
4. **** Senatvės pensijos amžiaus Europos Sąjungos valstybių ir Europos ekonominės erdvės valstybių asmenys;
5. Suaugę asmenys su negalia, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (II invalidumo grupė – 30–40 proc. darbingumo lygiui).

Bilietą organizuotoms lankytojų grupėms skirta kaina gali įsigyti:

1. Suaugę asmenys su negalia, kuriems nustatytas lengvas neįgalumo lygis (III invalidumo grupė – 45–55 proc. darbingumo lygiui) ;
2. Didesnės, nei 15 asmenų organizuotos lankytojų grupės.

 

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS

SAUSIS–GEGUŽĖ,
RUGSĖJIS–GRUODIS

BIRŽELIS, LIEPA,
RUGPJŪTIS

 

Eur

Eur

Suaugusiems

7

10

Mokiniai* (ES bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai)
 
0  

Mokiniams ne iš ES*, studentams**, vaikams nuo 6-erių metų***,
senatvės pensininkams****

3.5

5

Kainos grupėms daugiau nei 15 asmenų

Suaugusiems 

6

9

Mokinių grupėms iš ES

0  

Mokiniams ne iš ES*, studentams**, vaikams nuo 6-erių metų***, 
senatvės pensininkams****

3

4.5

1. * Nuo rugsėjo 1 dienos Jūrų muziejaus ir akvariumo ekspozicijas mokiniai lanko nemokamai, muziejaus kasoje pateikę mokinio pažymėjimą ir gavę kasoje atspausdintą nemokamą bilietą. 


Bilietą su nuolaida į Akvariumą ir muziejaus ekspozicijas gali įsigyti:

2. ** Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai – Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai; Pateikę pažymėjimus. Studentai iš užsienio – pateikę ISIC;
3. **** Senatvės pensijos amžiaus Europos Sąjungos valstybių ir Europos ekonominės erdvės valstybių asmenys;
4. Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai, kariai savanoriai;
5. Nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos. Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, ir Laisvės kovų dalyviai.

Bilietą organizuotoms lankytojų grupėms skirta kaina gali įsigyti:

1. Organizuotos lankytojų grupės, kai grupėje daugiau nei 15 asmenų, perkančių bilietus

Nemokamas bilietas suteikiamas:

1. Vaikams iki 4 metų amžiaus į delfinariumą (nepriskiriant atskiros vietos sėdėti); 

2. Vaikams iki 6 metų amžiaus į Akvariumą ir muziejaus eksozicijas, (nulinis bilietas nespausdinamas, vaikai žymimi kontrolės vietose).

3. Asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis (I invalidumo grupė – 0–25 proc. darbingumo lygiui), vaikai iki 18 m, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), kasoje pateikus pažymėjimą ir gavus nulinį bilietą.

4. Asmenims, kuriems nustatytas vidutinis (II invalidumo grupė – 30-40 proc. darbingumo lygiui) arba lengvas (III invalidumo grupė – 45–55 proc. darbingumo lygiui) neįgalumo lygis (galioja apsilankymui akvariumo ir muziejaus ekspozicijose); Taikoma Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams. 

5. Muziejaus kūrėjams, rėmėjams ir kitiems asmenims, pateikusiems specialius Muziejaus administracijos išduotus leidimus/kvietimus;

6. Visų Lietuvos Respublikos muziejų darbuotojams, pateikusiems darbo pažymėjimus;

7. Vaikų grupes lydintys suaugusieji, laikantis proporcijos: vienas suaugęs – dešimt vaikų;  Perkant internetu būtina įvesti visus grupės lydinčiuosius, sistema automatiškai skiria nemokamą bilietą. 

8. Gidas, pateikęs galiojantį gido pažymėjimą; Nemokamas bilietas gidui išduodamas kasoje be teisės perduoti kitam asmeniui;

9. Našlaičiai ir vaikų globos namų auklėtiniai bei jų grupes lydintys asmenys (vienas suaugęs – 10 vaikų), iš anksto el. paštu ljm@muziejus.lt atsiuntę prašymą bei patvirtintą vaikų sąrašą Lietuvos jūrų muziejaus direktorės vardu. Kasoje grupės vadovas pateikia  originalų prašymą ir  grupės narių sąrašus bei statusą įrodančius dokumentus.


Fotografavimas ir filmavimas ameniniam naudojimui – nemokamas.


Bilietų įsigijimo ir naudojimo tvarka

  1. Muziejaus lankytojai įleidžiami tik Muziejaus darbo metu, įsigiję bilietus Muziejaus kasose ir internetu. Bilietų kasa uždaroma likus 30 min. iki Muziejaus darbo laiko pabaigos.
  2. Už bilietus ir kitas paslaugas atsiskaitoma apmokant grynaisiais pinigais, banko mokėjimo kortele, arba atsiskaitant Muziejaus elektroninės bilietų bei kitų prekių pardavimo ir  administravimo sistemoje www.ljm.lt. 
  3. Bilietai nėra rezervuojami telefonu ar el. paštu. Juos iš anksto galima įsigyti svetainėje www.ljm.lt.
  4. Lankytojas privalo saugoti bilietą viso lankymosi Muziejuje metu ir bet kuriuo metu paprašytas pateikti jį atsakingam Muziejaus darbuotojui.
  5. Muziejaus lankymo įkainiai ir nuolaidos Muziejaus lankymo bilietams tvirtinami atskiru direktoriaus įsakymu. Muziejus turi teisę taikyti specialias trumpalaikes nuolaidas (akcijas). Ši informacija skelbiama Muziejaus kasose, interneto svetainėje. Informacija taip pat teikiama telefonu.
  6. Lankytojui negalima gadinti, lankstyti, plėšyti, tepti arba kitaip pažeisti bilietą. Muziejus pasilieka teisę neįleisti lankytojų su pažeistais bilietais, kurių nuskaitymo sistema neatpažįsta.
  7. Asmenys, siekiantys įsigyti Muziejaus lankymo bilietą su nuolaida arba lankytis nemokamai, privalo pateikti Muziejaus kasos darbuotojui priklausymą tikslinei grupei, kuriai taikoma nuolaida, patvirtinantį dokumentą prieš įsigydami bilietą. Atsisakius pateikti atitinkamą dokumentą, nuolaida netaikoma. Bilietų tikrinimo ir / arba lankymosi Muziejuje metu lankytojas gali būti paprašytas pateikti atitinkamą dokumentą kartu su bilietu, kuriam suteikta nuolaida. Bilietai, parduoti su nuolaida,  galioja tik asmeniui, įsigijusiam bilietą, ir negali būti perduodami kitiems asmenims.
  8. Įsigyti bilietai atgal nepriimami ir už juos pinigai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai paslaugos lankytojams negali būti suteiktos dėl Muziejaus kaltės.
  9. Bilietai nėra keičiami. Prašome suplanuoti atvykimą, įvertinti persikėlimą keltu.
  10. Pinigai už bilietus negrąžinami nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis (CK 6.212 str.1 d.).
  11. Už pamestus, sugadintus arba dėl kitų priežasčių netinkamus naudoti bilietus pinigai negrąžinami.

 


Vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą lengvata, išvažiavusiems iš kurorto į Lietuvos jūrų muziejų ir tą pačią dieną grįžtantiems!

Grįžtant iš Muziejaus į Neringą kontrolės poste pateikite:
1. Alksnynės ar Nidos kontrolės poste įsigytą kasos čekį (ne senesnį kaip 5 dienos)
2. Lietuvos jūrų muziejaus bilietą
(bilieto data ir grįžimo data turi sutapti, t.y. sugrįžti atgal į Neringą turite tą pačią dieną, kurią lankėtės Muziejuje)
3. Kortelę, gautą Muziejaus kasose

 

 

 

SPALIS, LAPKRITIS, GRUODIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–16.30


SAUSIS

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–16.30


VASARIS, KOVAS 

Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–17.00


BALANDIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

DELFINŲ IR KALIFORNINIŲ JŪRŲ LIŪTŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–17.00


GEGUŽĖ

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

DELFINŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–17.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30–17.00

KALIFORNINIAI JŪRŲ LIŪTAI SAULĖS ĮLANKOJE – 11.15, 13.30 


BIRŽELIS

Nuo antradienio iki sekmadienio

DELFINŲ PASIRODYMAI – 12.00, 14.00, 16.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30–18.30

KALIFORNINIAI JŪRŲ LIŪTAI SAULĖS ĮLANKOJE – 11.15, 13.00, 15.00


LIEPA ir RUGPJŪTIS

Nuo antradienio iki sekmadienio

DELFINŲ PASIRODYMAI – 11.30, 13.00, 15.00, 16.30

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–18.30

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30–18.30

KALIFORNINIAI JŪRŲ LIŪTAI SAULĖS ĮLANKOJE – 12.15, 14.00, 16.00


RUGSĖJIS

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

DELFINŲ PASIRODYMAI – 12.00, 15.00

AKVARIUMAS IR MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS – 10.30–17.00

ETNOGRAFINĖ PAJŪRIO ŽVEJO SODYBA IR SENŲJŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ AIKŠTELĖ – 10.30–17.00

KALIFORNINIAI JŪRŲ LIŪTAI (nuo rugsėjo 26 dienos vyksta delfinariumo salėje) – 11.15, 13.30 

 

Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3 LT-93100, Klaipėda

Klaipėdą pasiekite moderniausiais šalies traukiniais
Daugiau informacijos: www.traukiniobilietas.lt ir +370 700 55111

spalvoslg_jurumuziejus_baneris_300x169px-02.jpg


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).

Jeigu važiuojate automobiliu iš Palangos, tuomet iš Kretingos gatvės įvažiuokite į Suominio gatvę (3,4 km). Važiuokite Suominio gatve link Baltijos prospekto (A13 ir E272 kryptimis) į Klaipėdą (26 km). Pasiekę Baltijos prospektą, iš jo sukite į Dubysos gatvę link Smiltynės (Kuršių Nerija) (3,2 km). Kelkitės keltu Naujojoje perkėloje. Persikėlę į Smiltynę, iki Lietuvos jūrų muziejaus važiuokite sekdami nuorodas.

Jeigu iš Palangos važiuojate autobusu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pėščiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pesčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).
Autobusų iš Palangos tvarkaraštis.

© OpenStreetMap contributors
https://www.openstreetmap.org/#map=17/55.71624/21.10274&layers=N

zemelapis.jpg
Koordinatės: 55°43'01.0"N 21°06'02.6"E

Jeigu esate Klaipėdoje, Į Smiltynę iš Senosios perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda) ar Naujosios perkėlos (Nemuno g. 8, Klaipėda) galite atvykti keltu. Persikėlus į Smiltynę iš Senosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/traukinuku (atstumas 1,8 km). Persikėlus į Smiltynę iš Naujosios perkėlos, Lietuvos jūrų muziejų galite pasiekti pėsčiomis/dviračiu/automobiliu (atstumas 7 km).

trumpasis_nr2_did.png

Informacija apie keltų tvarkaraščius ir kainas – www.keltas.lt. 


Jeigu vykstate autobusu arba traukiniu, atstumą nuo Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties galite įveikti pėsčiomis (2,2 km) arba viešuoju miesto transportu (8 autobusas). Išlipę Atgimimo stotelėje iki Senosios pesčiųjų perkėlos, esančios adresu Danės g.1, Klaipėda, nueisite pėsčiomis  arba nuvyksite pasinaudoję taksi paslaugomis (1,2 km).


Nuo Senosios perkėlos, Smiltynės pusėje (keliantis pėsčiųjų keltu) iki muziejaus galite atvykti keliais būdais:

  • Pėsčiomis, mėgaujantis Smiltynės gamta.
  • Kursuoja du traukinukai. Paslauga mokama (kaina – 1 Eur., informacija – 867039911, 867657334).

Transporto priemonių parkavimas prie Lietuvos jūrų muziejaus mokamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – kainos.

Paspaudę nuorodą, nurodykite savo vietą, adresą ir Jums bus parengtas maršrutas kaip atvykti į delfinariumą

situacinis_planas_svetainei.jpg